Paslaptinga požeminių tunelių sistema Kvinta De Regailera (Quinta Da Regaleira) rūmų komplekse Sintros municipalitete Portugalijoje, įrengta praėjusio amžiaus pradžioje, tarsi skirta mistiškam perėjimui iš šviesos į tamsą. Pagrindinis šios sistemos akcentas yra Įšventinimo šulinys, įėjimą į kurį saugo mistiniai sargai penumbros, atstovaujantys pusšešėlių pasauliui.
Anot legendos, paslaptingame 27 m gylio šulinyje, kuris primena apverstą bokštą, masonai atlikdavo įšventinimo apeigas. Priėmimo į masonų ložę ceremonija tradiciškai baigdavosi šulinio dugne, kuriame pavaizduota aštuoniakampė žvaigždė. Šulinį juosiantys sraigtiniai laiptai su keistais turėklais, apaugusiais samanomis, simbolizuoja rojaus arba pragaro ratus - priklausomai nuo judėjimo krypties. Išeiti iš mistika dvelkiančio šulinio galima tik per akmenines duris, vedančias į požeminį tunelį.
Šis šulinys -tai ne gamtos išdaiga, o žmogaus rankų kūrinys, įkūnijantis lakią architekto fantaziją. Šulinį sudaro 27 m aukščio spiralės formos laiptai, vedantys į kalno gilumą ir turintys 10 lygių, kuriuos prilaiko išskaptuotos akmeninės kolonos.
Šie lygiai simbolizuoja 10 pragaro ratų, 10 skaistyklos ratų ir 10 rojaus ratų, kuriuos aprašė Dantė. Kiekviename tarpatramstyje yra po 15 laiptų.
Pats šulinys buvo pastatytas, siekiant parodyti priešybių vienybę, t.y., dangus - skaistykla, pragaras -rojus, šis pasaulis - anapusinis pasaulis.
Kai žmogus leidžiasi laiptais žemyn, jis tarsi atlieka savotiškas savęs pažinimo apeigas. Kuo giliau nusileidžiama, tuo darosi tamsiau.
Šulinyje virš tamplierių ordino kryžiaus nupieštas kompasas visada rodo į rytus. Tai reiškia, kad žmogus eina į šviesą.
Šiek tik paklaidžiojus tamsoje, vis tik pavyksta įžengti į šviesą.
Prieš įėjimą į šulinį yra pastatyta „Dieviškoji terasa", kurią saugo du bokštai zikuratai - tai kulto statiniai, primenantys nupjautas piramides, kuriuose viršutinėje dalyje būdavo įrengiamos šventyklos.
Anot legendos, paslaptingame 27 m gylio šulinyje, kuris primena apverstą bokštą, masonai atlikdavo įšventinimo apeigas. Priėmimo į masonų ložę ceremonija tradiciškai baigdavosi šulinio dugne, kuriame pavaizduota aštuoniakampė žvaigždė. Šulinį juosiantys sraigtiniai laiptai su keistais turėklais, apaugusiais samanomis, simbolizuoja rojaus arba pragaro ratus - priklausomai nuo judėjimo krypties. Išeiti iš mistika dvelkiančio šulinio galima tik per akmenines duris, vedančias į požeminį tunelį.
Pats šulinys buvo pastatytas, siekiant parodyti priešybių vienybę, t.y., dangus - skaistykla, pragaras -rojus, šis pasaulis - anapusinis pasaulis.
Kai žmogus leidžiasi laiptais žemyn, jis tarsi atlieka savotiškas savęs pažinimo apeigas. Kuo giliau nusileidžiama, tuo darosi tamsiau.
Šulinyje virš tamplierių ordino kryžiaus nupieštas kompasas visada rodo į rytus. Tai reiškia, kad žmogus eina į šviesą.
Šiek tik paklaidžiojus tamsoje, vis tik pavyksta įžengti į šviesą.
Prieš įėjimą į šulinį yra pastatyta „Dieviškoji terasa", kurią saugo du bokštai zikuratai - tai kulto statiniai, primenantys nupjautas piramides, kuriuose viršutinėje dalyje būdavo įrengiamos šventyklos.
