Naujas tyrimas patvirtino, kad Žemės vidinio branduolio sukimasis iš tiesų sulėtėjo, todėl kyla klausimų apie tai, kas vyksta planetos centre ir kaip tai gali mus paveikti.
Pietų Kalifornijos universiteto (USC) komandos vadovaujami tyrėjai mano, kad šis branduolio sukimosi pokytis gali pakeisti mūsų dienų trukmę, nors ir tik keliomis sekundės dalimis, todėl laikrodžių dar nereikės persukinėti.
"Kai pirmą kartą pamačiau seismogramas, kurios rodė šį pokytį, buvau priblokštas, - sako USC Žemės mokslininkas Džonas Vidalė (John Vidale). "Bet kai radome dar dvi dešimtis stebėjimų, signalizuojančių apie tą patį dėsningumą, rezultatas buvo neišvengiamas.
"Vidinis branduolys pirmą kartą per daugelį dešimtmečių sulėtėjo. Kiti mokslininkai neseniai įrodinėjo panašius ir kitokius modelius, tačiau mūsų naujausias tyrimas pateikia įtikinamiausią sprendimą."
Mokslininkai stebėjo seisminių bangų aktyvumą visame pasaulyje. (Wang et al., Nature, 2024)
Vidinis branduolys yra itin karštas, itin tankus geležies ir nikelio kamuolys, kuris, kaip manoma, yra maždaug dviejų trečdalių Mėnulio dydžio. Įsikūręs daugiau kaip 3 000 mylių (arba kiek daugiau nei 4 800 km) po mūsų kojomis, jis toli gražu nėra lengvai tyrinėjamas objektas, nors sužinoję apie jo savybes galėtume daug sužinoti apie mūsų planetos istoriją.
Šiame tyrime Vidalis su kolegomis analizavo 121 pasikartojančio žemės drebėjimo, užfiksuoto 1991-2023 m. aplink Pietų Sandvičo salas Pietų Atlante, rodmenis. Jie taip pat pridėjo kelių branduolinių bandymų duomenis. Kiekvienas iš šių įvykių sukėlė didelius atgarsius planetoje.
Grafikas, kuriame pavaizduoti skirtingi sluoksniai iki pat Žemės branduolio. (JAV)
Nubraižę diagramą, kaip šios bangos greitėja, lėtėja ir sąveikauja tarpusavyje, mokslininkai gali įvertinti vidinio branduolio padėtį ir judėjimą. Komanda mano, kad akivaizdus jo atsitraukimas paviršiaus atžvilgiu, kuris, atrodo, prasidėjo apie 2010 m., gali būti susijęs su nuolatiniu skystos geležies išorinio branduolio judėjimu, sukuriančiu Žemės magnetinį lauką, arba su gravitacinių jėgų trauka.
Ką tai reiškia: mes tikrai nežinome. Greičio pokyčiai, apsisukimai ir svyravimai vidiniame branduolyje nėra neįprastas reiškinys, todėl nėra jokių požymių, kad sulauksime tokios apokaliptinės katastrofos, kokią galėtume išvysti mokslinės fantastikos filme. Galbūt patirsime nedidelius dienų ir naktų pokyčius, bet tik labai nedidelius.
"[Tai būtų] labai sunku pastebėti, maždaug tūkstantosios sekundės dalys, beveik pasimetusios vandenynų ir atmosferos šurmulio triukšme", - sako Vidalė.
Galime tvirtai pasakyti tik tiek, kad šis tyrimas prisideda prie mūsų supratimo apie geologinių gelmių paslaptis - o Žemės vidinio branduolio sukimąsi mokslininkai ir toliau ketina labai atidžiai stebėti.
"Vidinio branduolio šokis gali būti dar gyvesnis, nei iki šiol žinome", - sako Vidalė.
Tyrimai paskelbti žurnale "Nature".
