Britų mokslininkai iš Southampton universiteto atrado mechanizmą, atsakingą už žemynų kilimą ir kalnų grandinių formavimąsi Žemės mantijoje. Tyrimas buvo paskelbtas mokslo žurnale „Nature“.
Tyrėjų komanda ištyrė tris geologines zonas, susidariusias per superkontinento Gondvanos skilimą. Viena iš jų yra Indijos pakrantėje, kita – Brazilijoje, o trečioji supa Centrinį plokštikalnį Pietų Afrikoje.
Mokslininkai pasinaudojo topografinėmis žemėlapiais, kad parodytų, jog šios zonos atitinka žemynų ribas, kas liudija apie jų susidarymą dėl žemynų plokščių atsiskyrimu (riftingo).
Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad žemynų rifai pažeidžia mantiją, sukeldami gilius bangas, kurios keliauja link žemyno centro.
Tada mokslininkai analizavo mineralų duomenis ir nustatė, kad pakilimas ir erozija plokštikalnėje migravo gilyn į sausumą maždaug tuo pačiu metu ir ta pačia sparta kaip ir bangos mantijoje. Tai rodo, kad abi kraštovaizdžio ypatybės greičiausiai buvo sukurtos to paties kontinentinio skilimo proceso.
Ši atradimų serija gali padėti geriau suprasti, kaip žemės procesai formuoja mūsų planetos paviršių ir kokie mechanizmai slypi po šiais fenomenais.
Tyrimo rezultatai suteikia naują supratimą apie Žemės mantiją ir jos įtaką kontinentų judėjimui bei kalnų susidarymui.
Ypač intriguojantis yra aspektas apie giliųjų bangų propagavimą mantijoje. Tai gali turėti didelę reikšmę ne tik geologijai, bet ir klimato pokyčių tyrimams, kadangi kontinentų judėjimas tiesiogiai veikia ekosistemas ir klimatą.
Be to, straipsnyje pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip geologinės zonos susijusios su istoriniu žemynų skilimu, kas padeda skaitytojui geriau suvokti tyrimo kontekstą. Bendrai, tai puiki medžiaga, skatinanti diskusijas apie planetos evoliuciją ir geologinius procesus.
