Saulė – ryžtinga moteris, kuri po skausmingų skyrybų su tironišku vyru padarė viską, kad apsaugotų savo mažąją dukrą Lėją. Pirmąkart paspruko, kai Lėjai buvo vos du metai, ir nuo tada jų gyvenimas prisipildė iššūkių, tačiau ilgainiui situacija pradėjo gerėti.
Po skyrybų Saulė su dukra persikėlė į mažą miestelį, kur gyveno šalia jos motinos. Sukurdama naują gyvenimą, ji ėmė dirbti didesniame mieste, kad galėtų užtikrinti savo dukros gerovę. Siekdama išleisti dukrą į mokyklą, ji nuolat siuntė pinigus mamai, kad Lėja turėtų viską, ko jai reikia. Nors sau nusprendė gyventi kukliai, ši auka atnešė vaisių – Saulė sugebėjo pasiekti geras pareigas įmonėje ir gauti stabilias pajamas.
Praėjus šešeriems metams, Lėjai jau buvo aštuoneri, ir ji tvirtai prisirišo prie močiutės, kuri ją augino nuo pat mažens. Nors Saulė ir norėjo sugrąžinti dukrą į savo gyvenimą, ji tikėjosi, kad tai bus daroma palaipsniui, kad Lėjai nebūtų per didelio streso, kai ji persikels į naują aplinką. Tačiau, atėjus vasarai, situacija tapo sudėtingesnė. Močiutė ėmė įtarti, kad Saulės planai nemenki ir bandė prieštarauti.
Mano nuomone, močiutės baimės ir abejonės nėra visiškai nepagrįstos – tėvystė yra rimtas įsipareigojimas, ir ji gali jausti poreikį apsaugoti savo anūkę nuo galimų nesėkmių ir nepatogumų. Tačiau, kita vertus, Saulė ėjo į priekį ir sukūrė stabilų bei saugų gyvenimą, kuriame Lėja turėtų galimybę augti tarp abiejų tėvų. Džiaugsmingas ir užtikrintas gyvenimas su mylimu žmogumi gali būti gera aplinka, kurioje mergaitė jausis mylima ir saugi.
Šioje situacijoje komunikaija tarp Saulės ir jos motinos yra itin svarbi. Norint išvengti konfliktų, reikia atvirai pasikalbėti apie abiejų moterų baimes ir lūkesčius. Galbūt net galima pasikviesti močiutę į susitikimus su Saulės draugu, kad ji galėtų geriau jį pažinti ir pamatyti, jog jis yra stabilus ir geras partneris, besirūpinantis tiek Saulė, tiek Lėja.
Saulė turėtų permąstyti, kaip rasti kompromisą su mama, galbūt pradžioje pasiūlant bent jau kartą per mėnesį leisti Lėjai praleisti laiką su močiute, nes ji neabejotinai užima svarbią vietą mergaitės gyvenime. Tuo pačiu metu, ji turi būti tvirta, jog pasiimti dukrą yra jos teisė kaip motinos, ir motina turėtų tai priimti.
Pasibaigus šiai situacijai Paskutinį kartą, mama gali nesuprasti arba nepalaikyti sprendimo, tačiau svarbiausia, kad Saulė ir Lėja galėtų vėl būti kartu, o jų ryšys būtų stipresnis, nei bet kada anksčiau.
Paskutinis iššūkis yra suvokti, kad Saulės ir Lėjos laimė yra prioritetas, o mama – laikinas šios situacijos kontrolierius. Tinkamas bendravimas, nuoseklus požiūris bei abipusė pagarba galėtų sumažinti konfliktų potencialą ir grąžinti Lėjai jos natūralų gyvenimo ritmą. Tiek Saulė, tiek močiutė galiausiai turėtų suprasti, kad jų bendras tikslas – suteikti dukrai ir anūkei geriausias gyvenimo sąlygas.
