Dirbtinis intelektas bepiločių orlaivių koordinavimui: nauja era

Dirbtinis intelektas bepiločių orlaivių koordinavimui: nauja era

Plačiai diskutuojama apie dirbtinio intelekto (AI) panaudojimą kare, tačiau naujausi Kinijos mokslininkų pasiekimai kelia klausimų dėl ateities karo strategijų. Naudodami pažangias technologijas, kuriamos AI sistemos, galinčios koordinuoti bepiločių orlaivių veiksmus, leidžia spręsti sudėtingas užduotis realiuoju laiku. Šis straipsnis nagrinės, kaip šios technologijos gali pakeisti mūšio lauką ir kokie etiniai klausimai kyla dėl jų taikymo.

Kinijos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, galintį vykdyti itin veiksmingus koordinuotus bepiločių orlaivių smūgius prieš priešo radarus ir komunikacijas. Šis naujas technologinis pasiekimas, aprašytas kinų žiniasklaidos SCMP, perkelia elektroninio karo metodus į naują lygį, suteikdamas kariams galimybę greičiau ir efektyviau reaguoti dinamiškose kovinėse situacijose.

Naujasis dirbtinio intelekto modelis sugeba efektyviai koordinuoti dronų būrius kovinėje aplinkoje, nurodydamas jų veiksmus ir strategijas. Jo struktūra panaši į „ChatGPT“, tačiau su specializuotais pritaikymais, kurie leidžia jam atlikti unikalius karinius uždavinius. Išradimas pasirodė esąs efektyvesnis nei tradicinės dirbtinio intelekto technologijos ir net bandomieji kariški modeliai, atskleisdami, kaip generatyviniai kalbos modeliai gali būti pritaikyti ginklų valdymui.

Projektas buvo vykdomas Čengdu aviacijos projektavimo institute ir Šiaurės vakarų politechnikos universitete, kurie yra žinomi dėl savo pažangių gynybos projektų, įskaitant Kinijos sunkiojo stealth naikintuvo J-20 kūrimą. Anksčiau dirbtinio intelekto sistemos buvo naudojamos tik vadovavimo centruose, siekiant analizuoti duomenis ir padėti vadams, tačiau šis modelis tiesiogiai dalyvauja mūšyje, kas atveria naujas galimybes kariniams veiksmams.

Mokslininkai, rengdami naująjį kalbos modelį, naudojo išsamų ir specializuotą duomenų rinkinį, apimantį radarų ir elektroninės karybos vadovėlius, elektroninių ginklų žinynus ir kovų žurnalus. Mokymai buvo grindžiami operatyvine medžiaga ir strateginiais vadovėliais, daugiausia vyko kinų kalba, todėl modelis puikiai pritaikomas tipinėms sąlygoms ir iššūkiams, su kuriais susiduria Kinijos kariniai bepiločiai orlaiviai.

Vienas iš pagrindinių elektroninio karo uždavinių yra greitas taktikos pritaikymas: bepiločiai orlaiviai stengiasi slopinti priešo radarų signalus tam tikromis elektromagnetinėmis bangomis, tuo tarpu gynybos sistemos bando keisti signalus. Tai reikalauja, kad puolančioji sistema greitai keistų savo puolimo taktiką.

Nors didieji kalbų modeliai (DKM), tokie kaip „Gemini“, anksčiau buvo laikomi netinkamais realaus laiko užduotims atlikti dėl ilgo duomenų analizės laiko, Kinijos mokslininkai pasiūlė hibridinį sprendimą. Jie sujungė išankstinį jutiklių duomenų rinkimą su mokymosi modeliu, kuris generuoja „stebėjimo parametrų vektorių“, leidžiančių greitai priimti sprendimus. Tai leidžia modeliams apeiti sprendimų priėmimo greičio apribojimus, nes jiems pateikiami greiti duomenys.

Bandymai parodė, kad ši sistema leidžia dirbtiniam intelektui prisitaikyti prie dinamiškų sąlygų realiuoju laiku. Pavyzdžiui, sistema gali koreguoti savo strategiją iki 10 kartų per sekundę, sukurdama netikrus taikinius priešo radarų ekranuose, todėl sunku aptikti tikruosius taikinius. Ši strategija, apimanti „samprotavimų grandinę“, leidžia dirbtiniam intelektui išskaidyti sudėtingas užduotis į loginius žingsnius, taip pateikiant greitus ir efektyvius sprendimus.

Vis dėlto, kuriant šį projektą, susiduriama su tam tikrais techniniais apribojimais. Dabartinėje versijoje sistema nepalaiko lidarų ir radarų 3D duomenų apdorojimo, nes tai reikalauja didelių skaičiavimo išteklių. Be to, modelis šiuo metu apdoroja tik ribotą vaizdų kadrų skaičių, kas stabdo jo praktinį taikymą.

Pasak anoniminio Pekino mokslininko, „jie vis dar sprendžia daug praktinių problemų, įskaitant techninės įrangos apribojimus, modelio apimtis ir saugumo riziką“. Tačiau jis pabrėžė, kad tampa aišku, jog sąvoka „žodžiai gali nužudyti“ iš filosofinės idėjos pamažu virsta realybe, atveriančia naujas galimybes tiek kariniams, tiek civiliniams pritaikymams.

Ši nauja technologija ne tik keičia karo strategijas, bet ir kelia etinių klausimų apie dirbtinio intelekto panaudojimą kare, kas reikalauja rimtų diskusijų ir reglamentavimo.

Pastaruoju metu mokslininkai iš Kinijos sėkmingai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, kuris gali koordinuoti dronų smūgius prieš priešo radarus ir komunikacijas, demonstruodamas geresnį efektyvumą nei tradiciniai kariški modeliai. Šis projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su žinomomis gynybos institucijomis, atveria naujas galimybes ir kelia diskusijų apie AI taikymą karinėje srityje.

Post a Comment

Ankstesnis įrašas Kitas įrašas
Free mail

Nemokami skelbimai

Contact Form