Naujausi moksliniai atradimai apie Marso geologiją atskleidžia intriguojančius faktus apie šios planetos praeitį. Nuskendus į giliausias Marso istorijos paslaptis, mokslininkai aptiko įrodymų, kad kadaise šioje planetoje buvo šiltas vanduo, kuris galbūt sukūrė sąlygas gyvybės atsiradimui. Tyrimai, pagrįsti meteorito NWA7034 analizėmis, atskleidžia, kad Marse galėjo egzistuoti hidroterminės versmės, panašios į tas, kurios formavo gyvybę Žemėje.
Atradimai apie vandens buvimą Marse: hidroterminės versmės ir galimas gyvenimas
Neseniai atlikti tyrimai pateikė naujų įrodymų, kad Marse kadaise buvo vandens – ne tik upių ir jūrų pavidalu, bet galbūt net ir ištisomis vandenyninėmis sistemomis. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar šis vanduo galėjo būti karštas, tai yra, ar Marse egzistavo hidroterminės versmės. Dabar, pirmą kartą, mokslininkai atrado įrodymus, rodančius, kad taip galėjo būti.
Šis svarbus atradimas padarytas nagrinėjant 20 mikrometrų dydžio cirkono granulę iš meteorito NWA7034, kuris 2011 metais buvo aptiktas Maroke. Meteoritas, datuojamas apie 4,43 milijardo metų senumo, yra antras seniausias žinomas meteoritas, atskridęs iš Marso. Tyrėjai, naudodamiesi galingais mikroskopais ir spektroskopiniais matavimais, aptiko granuleje nanometrų dydžio geležies, aliuminio, itrio ir natrio struktūras bei mineralo magnetito inkliuzus.
Žemėje tokios struktūros formuojasi tik šiltame vandenyje, todėl mokslininkai spėja, jog panašūs procesai galėjo vykti ir Marse. Šis atradimas įrodo, kad Marse prieš 4,4 milijardo metų galėjo egzistuoti šilto vandens telkiniai. Tuo metu planetos pluta dar tik formavosi, asteroidai dažnai krito, o ugnikalniai buvo aktyvūs, todėl buvo sąlygos vandeniui įkaisti.
Hidroterminės versmės, pasak mokslininkų, yra svarbios ne tik geologiniu požiūriu – jos galėjo būti ir pirmosios gyvybės Žemėje formavimosi vietos. Šis atradimas ypač svarbus diskutuojant apie galimą gyvybę Marse. Žinome, kad gyvybė Žemėje atsirado būtent tam tikrose ekosistemose, kuriose buvo šiltas vanduo, tad Marso geologinės sąlygos gali suteikti mums vilties surasti gyvenimo įrodymų ir šioje planetoje.
Marso meteorito, vadinamo Juodąja gražuole, pavyzdys. Kreditas: Curtin universitetas/Aaron Cavosie
Tyrimo rezultatai, kurie buvo publikuoti prestižiniame žurnale Science Advances, atveria naujas galimybes mokslininkams ir astrobiologams, ieškantiems gyvybės pėdsakų Marse. Šis atradimas ne tik skatina mus geriau suprasti Marso istoriją, bet ir skatina tolesnius tyrimus apie galimas gyvybės formas kitose planetose.
Tokie geologiniai procesai kaip hidroterminės versmės galėjo tapti pirmųjų gyvybės formų vystymosi pagrindu, taigi Marso tyrimams skiriamas dėmesys gali atskleisti ne tik mūsų planetos, bet ir viso visatos gyvenimo paslaptis.
Hidroterminės versmės yra vietos, kur šiltas vanduo ir mineralai iš žemės gelmių išsiveržia į paviršių, sukurdamos unikalią ekosistemą. Žemėje šios vietos, tokios kaip Geltonosios akmenų nacionalinis parkas, yra gyvybės šaltiniai, kur mikroorganizmai klesti. Marso tyrimai rodo, kad panašios sąlygos galėjo egzistuoti šioje planetoje, kas atveria galimybes ieškoti gyvybės pėdsakų ne tik Marse, bet ir kitose planetose.
