Kas daro mus žmones unikalius? Viena iš pagrindinių savybių – kalba, leidžianti kurti sudėtingas socialines struktūras ir perduoti žinias. Dabar mokslininkai iš Rokfelerio universiteto ir Kolde-Springo-Harboro laboratorijos Niujorke atrado galimą atsakymą – naują geną, vadinamą NOVA1, kuris gali būti raktas į žmogaus kalbos kilmę. Šis genas, unikalus žmogaus rūšiai, skiriasi nuo variantų, randamų kituose žinduoliuose, o jo pokyčiai per pastaruosius šimtus tūkstančių metų siejami su pokalbinės kalbos vystymusi. Tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Communications, rodo, kad NOVA1 genas ne tik gali lemti kalbos gebėjimus, bet ir kitas kognityvines funkcijas, tokias kaip mokymasis ar motorika. Tačiau ar pelių elgsenos pokyčiai atspindi tikrąją žmogaus evoliuciją? Šiame straipsnyje nagrinėjame NOVA1 geno potencialą, jo ribas ir ateities tyrimų perspektyvas.
Mokslininkai iš Rokfelerio universiteto ir Kolde-Springo-Harboro laboratorijos Niujorke atrado naują geną, kuris gali būti raktas į žmogaus kalbos kilmę. Šis genas, vadinamas NOVA1, yra unikalus žmogaus rūšiai ir skiriasi nuo variantų, randamų kituose žinduoliuose. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale Nature Communications.
(Nuotrauka iš atvirų šaltinių)
Mokslininkai mano, kad NOVA1 geno pokyčiai, įvykę per pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų, gali būti susiję su pokalbinės kalbos vystymusi ir žmogaus evoluciniu pasisekimu. Šis pokytis nerastas neandertaliečių ar denisoviečių genuose, kas rodo, kad jis atsirado po to, kai žmogaus rūšis atsiskyrė nuo šių išnykusių giminaičių.
Norėdami ištirti geno NOVA1 poveikį elgsenai, mokslininkai sukūrė peles su žmogaus NOVA1 geno variantu. Rezultatai parodė, kad šios genetiškai modifikuotos pelės cypia kitaip nei įprastos pelės – jų skleidžiami ultragarsiniai garsai yra aukštesnio dažnio, kas gali rodyti aktyvesnį socialinį bendravimą.
Mokslininkai spėja, kad NOVA1 genas gali būti pagrindinis veiksnys, lėmęs žmogaus kalbos vystymąsi. Taip pat manoma, kad šis genas gali būti susijęs su kitomis kognityvinėmis funkcijomis, tokiomis kaip mokymasis ir motorika.
NOVA1 geno tyrimai gali atverti naujų galimybių evolucinės biologijos ir kognityvinių mokslų srityse. Mokslininkai tikisi, kad jų darbas padės geriau suprasti, kaip išsivystė žmogaus kalba ir kaip ji siejasi su kitomis kognityvinėmis funkcijomis. Be to, šis tyrimas kelia klausimų, ar NOVA1 genas galėjo turėti įtakos ne tik kalbai, bet ir kitoms socialinėms ar intelektualinėms savybėms, kurios padėjo žmogui tapti dominuojančia rūšimi.
Nors tyrimas yra perspektyvus, jis taip pat susiduria su iššūkiais – pavyzdžiui, kaip tiksliai genetiniai pokyčiai susiję su sudėtingomis elgsenos formomis, tokiomis kaip kalba, kuri yra unikali žmogui. Be to, pelių modeliai, nors ir naudingi, gali nepilnai atspindėti žmogaus kognityvinius procesus, todėl reikalingi papildomi tyrimai su kitais modeliais ar tiesioginiais žmogaus genetiniais duomenimis.