Ar kada susimąstėte, kodėl vieni santykiai klesti, o kiti griūva vos susidūrę su pagunda? Pasitikėjimas – tai nematomas siūlas, jungiantis dvi širdis, tačiau jis trapus. Pakanka vieno neapgalvoto žingsnio – nakties klube, kelionės be partnerio ar abejotino susitikimo su kolega – ir pasitikėjimas gali subyrėti. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kodėl pasitikėjimas yra darnių santykių šerdis, kaip asmeninės ribos veikia mūsų pasirinkimus ir ką daryti, kai jos peržengiamos. Santykiai – tai ne tik meilė, bet ir pagarba vienas kito riboms. Ar žinote, kur yra jūsiškės?
Pasitikėjimas – pagrindinis darnių santykių aspektas. O ribos, kai abejojama pasitikėjimu, kiekvienam yra skirtingos.
Studijuodamas praktinius pavyzdžius ir skaitydamas įvairias santykių istorijas, negaliu liautis stebėtis situacijomis, kurios, atrodo, išbando pasitikėjimo ribas. Štai keletas pavyzdžių:
-
Vyras su draugais visai nakčiai nuėjo į pirtį, kur draugai pasikvietė lengvo elgesio merginas.
-
Ištekėjusi moteris be vyro išvyko su drauge pailsėti į kurortą karštose šalyse.
-
Vedęs vyras naktį eina į klubą ir nakvoja pas draugą.
-
Ištekėjusi moteris su simpatišku ir vienišu kolega nuėjo pas jį namo užbaigti darbo projektą.
Tokių istorijų – begalė. Kiekvienoje iš jų matome, kad partneris pasitikėjo, tačiau, deja, visos šios situacijos baigėsi nelinksmai – išdavyste, melu ar santykių griūtimi. Jei neliesime laisvų santykių temos ir kalbėsime tik apie tradicinius monogaminius santykius, kyla klausimas: kam apskritai reikėjo tikrinti partnerio pasitikėjimą tokiose situacijose? Juk nė vienoje iš šių istorijų nebuvo nei būtinybės, nei kritinės situacijos – tik gryna kvailystė, impulsyvumas ar noras pasismaginti.
Pasitikėjimas iš tiesų yra darnių santykių pamatas. Tačiau ribos, kuriose pasitikėjimas pradeda svyruoti, kiekvienam žmogui yra unikalios. Be to, egzistuoja ir tam tikras bazinis pasitikėjimo lygis, kurį nešiojamės bendraudami su aplinkiniais – tiek pažįstamais, tiek nepažįstamaisiais. Tai tarsi nematomas社会契約 (liet. visuomeninis susitarimas), lemiamas kultūros, auklėjimo ir asmeninės patirties. Pavyzdžiui, vieni iškart pasitiki kitais, kol šie nesuteikia priežasties abejoti, o kiti laikosi atsargumo, kol pasitikėjimas neužsitarnaujamas.
Pasitikėjimas nėra statiškas – tai procesas. Jis auga, kai žmogus elgiasi taip, kaip iš jo tikimasi, kai jo veiksmai atitinka mūsų vertybes ir lūkesčius. Tačiau vos tik elgesys nukrypsta nuo šių normų, pasitikėjimas ima eižėti. Pseudopsichologija dažnai siūlo idėją, kad kiekvienam naujam žmogui reikėtų suteikti „pasitikėjimo kreditą“ – tarsi avansą, kurį jis gali išnaudoti arba prarasti. Vis dėlto toks požiūris turi trūkumų: suteikdami kreditą, mes rizikuojame leisti kitiems peržengti mūsų ribas, kol pagaliau suprantame, kad pasitikėti nebeverta.
Kur kas veiksmingiau yra išmokti pažinti savo ribas ir jas aiškiai įtvirtinti realiuoju laiku. Tai reikalauja savirefleksijos: ką jūs laikote priimtina, o kas jau kelia nerimą? Pavyzdžiui, ar jums normalu, kad partneris vienas keliauja į atostogas karštame kurorte? Ar galite toleruoti nakvynę pas priešingos lyties draugą? Kaip vertinate bendravimą su buvusiais partneriais ar flirto užuomazgas su kolegomis? Atsakymai į šiuos klausimus formuoja jūsų asmenines ribas, o jų nesuvokimas neatleidžia nuo atsakomybės už santykiuose kylančias problemas.
Santykiuose, kur ribos lieka neapibrėžtos, neištikimybė ar pasitikėjimo praradimas tampa beveik neišvengiamas. Partneriai, nežinodami, kur baigiasi jų pačių ir kito komforto zona, dažnai atsiduria situacijose, kurios peržengia abipusį susitarimą – net jei tas susitarimas niekada nebuvo aiškiai išsakytas. Todėl labai svarbu ne tik pažinti savo ribas, bet ir turėti vidinį ryžtą jas ginti. Jei pasitikėjimas išbandomas be rimtos priežasties, verta savęs paklausti: kodėl partneris rizikuoja mūsų santykiais? Ar jo noras patirti trumpalaikį malonumą už santykių ribų yra svarbesnis už mano emocinį saugumą?
Pavyzdžiui, jei jūsų antrajai pusei kyla noras praleisti vakarą su priešingos lyties draugu ar drauge privačioje aplinkoje, o jūs jaučiate diskomfortą, tai nėra tik jūsų „nepasitikėjimo“ problema. Tai signalas, kad ribos gali būti peržengtos. Ir čia sprendimas priklauso tik nuo jūsų: ar leisite tokiam elgesiui tęstis, ar aiškiai išsakysite savo poziciją? Galbūt svarbiausia ne tai, kiek pasitikite partneriu, o tai, ar jis gerbia jūsų ribas ir ar jam rūpi jūsų ramybė.
Galų gale, santykių kelias yra abipusis. Jei partneris nuolat renkasi situacijas, kurios kelia jums abejonių, verta pagalvoti, ar toks žmogus tikrai yra tas, su kuriuo norite eiti per gyvenimą. Pasitikėjimas kuriamas ne tik gerais ketinimais, bet ir veiksmais, kurie rodo rūpestį ir pagarbą. O kai jo stinga, lieka tik klausimas: ar verta toliau investuoti į santykius, kurie remiasi ne pamatu, o smėlio pilių viltimi?