Astrobiologai kelia provokuojantį klausimą: jei Žemę galima laikyti „gyva“ planeta, ar ji galėtų turėti ir savo intelektą? Ši idėja, iškelta neseniai žurnale International Journal of Astrobiology paskelbtame straipsnyje, skatina permąstyti mūsų santykį su planeta ir jos gyvybės tinklais.
Tyrimo autoriai – astrofizikas Adamas Frankas, astrobiologas Davidas Grinspoonas ir teorinė fizikė Sara Walker – siūlo hipotezę, kad Žemėje egzistuoja nematomas planetinis разумas. Jie teigia, kad požeminiai grybų tinklai, vadinami mikorizėmis, galėtų būti šio intelekto pagrindas. Mokslininkai pastebi, kad grybai „bendrauja“ per cheminius ir elektrinius signalus, naudodami iki 50 skirtingų „žodžių“ – tai primena primityvią komunikacijos formą, artimą žmonių kalbai.
Planetinio intelekto idėja
„Planetinio intelekto“ sąvoka apibrėžia Žemę kaip vieningą sistemą, turinčią kolektyvinį suvokimą ir gebėjimą reaguoti į pokyčius. Tyrėjai lygina tai su skruzdėlynu: pavienis skruzdėlis atrodo paprastas, tačiau kolonija veikia kaip sudėtingas organizmas. Panašiai Žemė, sujungta per biologinius, geologinius ir atmosferinius procesus, gali būti laikoma „protu“, apimančiu visas jos dalis – nuo mikroorganizmų iki žmonių.
Anot autorių, planetinio intelekto požymis yra gyvybės gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą per milijonus metų. Jie pabrėžia, kad dabartinės globalios problemos – klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir aplinkos tarša – reikalauja naujo požiūrio: Žemę būtina suvokti kaip gyvą ir protingą esybę, o ne tik kaip išteklių šaltinį. Ši perspektyva galėtų paskatinti žmoniją ieškoti harmoningesnių sprendimų.
Sąsajos su praeitimi ir dabartimi
Ši idėja nėra visiškai nauja. Ji atspindi čiabuvių tautų tikėjimus, tūkstančius metų laikiusius Žemę gyva būtybe, taip pat Jameso Lovelocko Gajaus hipotezę, 1972 m. teigusią, kad planeta veikia kaip savireguliuojantis organizmas. Dar XVII a. poetas Johnas Miltonas savo kūriniuose užsiminė apie Žemę kaip sąmoningą esybę. Šiuolaikinis mokslas šias idėjas papildo konkrečiais duomenimis, pvz., tyrimais apie grybų tinklų役割 (vaidmenį) perduodant informaciją ir maistines medžiagas tarp augalų.
Žmonijos įtaka ir atsakomybė
Žmonės yra pagrindinis veiksnys, keičiantis Žemės veidą – nuo industrializacijos sukeltos taršos iki miškų naikinimo. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad mums trūksta kolektyvinės valios veikti planetos labui. Pavyzdžiui, 2024 m. tyrimai parodė, kad mikorizinių tinklų degradacija dėl žemės ūkio intensyvumo silpnina natūralią ekosistemų pusiausvyrą, o tai gali būti laikoma „planetinio intelekto“ trikdžiu.
Naujausi atradimai ir perspektyvos
Mano žinios, atnaujintos iki 2025 m. kovo 10 d., rodo, kad astrobiologijos tyrimai vis labiau krypsta į biosferos kaip informacinės sistemos analizę. 2024 m. paskelbti darbai atskleidė, kad grybų tinklai ne tik perduoda signalus, bet ir geba „prisiminti“ aplinkos pokyčius, reaguodami į juos adaptyviai. Tai stiprina idėją, kad Žemė gali turėti tam tikrą „atmintį“ ar reakcijos mechanizmą. Vis dėlto, ar tai galima vadinti sąmoningu intelektu, lieka atviras klausimas.
Tyrėjai siūlo, kad tokie „minčių eksperimentai“ padėtų mums geriau suprasti savo poveikį planetai. Jei Žemė iš tiesų yra protinga sistema, mūsų tikslas galėtų būti ne tik ją saugoti, bet ir mokytis iš jos – galbūt net „kalbėtis“ per technologijas, kurios imituoja gamtos procesus.
Kodėl tai svarbu?
Ši hipotezė ne tik žadina vaizduotę, bet ir skatina veikti. Jei suvoksime Žemę kaip partnerę, o ne resursą, galėsime rasti naujų būdų kovoti su ekologinėmis krizėmis. Tai kvietimas permąstyti mūsų vietą pasaulyje ir ieškoti dialogo su planeta, kuri, galbūt, jau seniai „kalba“ su mumis per savo gyvybės tinklus.