Kataras milijonais finansuoja mečetes visoje Europoje – bet ar tai tik labdara, ar apgalvotas žingsnis siekiant skleisti politinį islamą? Atraskite paslėptą šių donorystės iniciatyvų tikslą.
Kataro įtaka Europoje
Kataro didėjanti finansinė įtaka Europoje kelia nerimą, ypač dėl augančio mečečių, kultūros centrų ir mokyklų tinklo. Nors šios institucijos dažnai pristatomos kaip labdaros iniciatyvos, daugelis mano, kad jos yra didesnės strategijos, skirtos Kataro politinei ir kultūrinei įtakai Vakarų pasaulyje plėsti, dalis. Kritikai teigia, kad Kataro ryšiai su tokiomis grupuotėmis kaip Musulmonų brolija ir jo tariami ryšiai su ekstremistų tinklais rodo labiau apgalvotą, ilgalaikį tikslą: politinio islamo skatinimą ir ideologinį poslinkį Europoje.
Vokietijos Europos Parlamento narys Dennis Radtke netgi pareiškė, kad Kataro ambicijos gali siekti daugiau nei kultūrinės įtakos ir galbūt siekti sukurti kalifatą. Tai keltų tiesioginį iššūkį Europos pasaulietinėms demokratinėms vertybėms ir grėstų pakeisti sunkiai iškovotas laisves autoritarine, religija grindžiama sistema. Jei nebus imtasi jokių priemonių, šis didėjantis įtakos gali pakeisti pagrindinius Europos Apšvietos (Enlightenment) principus ir pakenkti jos įsipareigojimui pliuralizmui ir laisvei.
Labdara ar politinė darbotvarkė?
Šio klausimo centre yra zakatas (Zakat) – vienas iš penkių islamo ramsčių, raginantis dalytis turtu. Tačiau Europoje Kataro labdaros organizacija „Qatar Charity“ šį religinį įpareigojimą pavertė labai politizuotu įrankiu. Organizacija investavo milijonus į mečečių ir islamo centrų, kurie dažnai atlieka ir kultūros bei švietimo centrų funkciją, statybą. Nors šios iniciatyvos pateikiamos kaip filantropiniai gestai, kyla klausimas: ar tai tikrai labdara, ar strateginis žingsnis, siekiant skatinti politinį islamą pačioje Europos širdyje?
Pavyzdžiui, Kataro finansuota ikoninė mečetė Londone stūkso tarp istorinių miesto bažnyčių. Ji simbolizuoja Kataro augantį įtaką Europoje, panašūs projektai vykdomi Kroatijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje. Vienas ryškus pavyzdys – islamo centras Rijekoje, Kroatijoje, didžiulis kompleksas su penkiais tarpusavyje sujungtais kupolais ir 23 metrų aukščio minaretu. Jis naudojamas kaip mečetė, jame yra kongresų centras, restoranas ir švietimo įstaigos, viską finansuoja Kataras.
Kataro įtaka Europoje toliau auga, o riba tarp labdaros ir politinės darbotvarkės tampa vis labiau neryški. Tai, kas gali atrodyti paprastais paaukštinimais, daugeliui yra platesnės ir ambicingesnės Europos ateities vizijos dalis, kuri gali turėti toli siekiančių pasekmių žemyno tapatybei ir vertybėms.
Plona riba tarp labdaros ir įtakos
Nors Kataro labdaros organizacija save pristato kaip humanitarinę organizaciją, finansuojamą iš nedidelių individualių aukų, ją iš esmės remia Kataro karališkoji šeima, Užsienio reikalų ministerija ir Kataro plėtros fondas. Jos tikslai atrodo glaudžiai susiję su Kataro valstybės interesais. Kaip drąsiai pareiškė buvęs Portugalijos ambasadorius Katare António Tânger Corrêa, „jie svajoja atkurti kalifatą“.
Visame žemyne Kataro finansinė įtaka kelia nerimą dėl politinio favoritizmo ir kultūrinių pokyčių. Švedijos Malmėje Kataro finansuotos mega-mečetės atidaryme dalyvavo socialdemokratų meras, o tai sukėlė kaltinimus dėl politinio sandėrio, kuriuo siekiama užsitikrinti musulmonų balsus mainais už paramą. Tai kelia nepatogų klausimą: ar Kataras naudoja labdaros aukas, kad darytų įtaką politiniams sprendimams Europoje?
Prancūzijos situacija yra dar vienas nerimą keliantis pavyzdys. Al-Nour mečetė Mulhouse, kurią prižiūri Association des Musulmans d’Alsace (AMAL), yra daugiausia finansuojama Kataro labdaros organizacijos. AMAL turi stiprius ryšius su Prancūzijos islamo organizacijų sąjunga (UOIF), kuri yra žinoma dėl savo ryšių su Musulmonų brolija. Mečetės finansavimas ir jos rėmėjų politinės pažiūros verčia daugelį bijoti, kad Kataro įtaka šiose religinėse institucijose yra ne tik labdaringa, bet ir gali paskatinti politinio islamo plitimą Europoje.
Kataro labdaros organizacijos įtaka Italijoje toliau auga dėl jos paramos Islamo kultūros centrui Sesto San Giovanni, kur organizacija investavo milijonus į naujos mečetės statybą. Per savo „Ghaith Initiative“ Kataro labdaros organizacija skyrė daugiau nei 6 mln. JAV dolerių įvairiems islamo centrams Italijoje, parodydama akivaizdžias pastangas remti islamo kultūros ir įtakos plėtrą Vakarų visuomenėse.
Panašiai Kataro labdaros organizacija finansavo Le Juste Milieu mečetę Liuksemburgo mieste, skirdama apie 75 % iš 2,2 mln. eurų, reikalingų projektui įgyvendinti. Mečetė yra ne tik kulto vieta, bet ir teisinis centras, mokykla, da’wah centras ir kitos švietimo įstaigos, aptarnaujančios daugiau nei 3000 musulmonų šioje vietovėje. Kataro didžiulė parama mečetei kelia nerimą dėl Kataro įsitraukimo į Europos religinės ir kultūrinės struktūros formavimą.
Danija taip pat nėra apsaugota nuo Kataro įtakos. Hamad Bin Khalifa Civilisation Center, kuriame yra Kopenhagos Didžioji mečetė, gavo net 27 mln. JAV dolerių iš Kataro. Šis finansavimas sukėlė susirūpinimą dėl galimo kišimosi į Danijos vidaus reikalus, ypač atsižvelgiant į mečetės ryšius su Danijos islamo taryba, grupe, susijusia su Musulmonų brolija per Europos islamo organizacijų federaciją. Šie ryšiai kelia nerimą dėl užsienio valstybių įtakos Europos teritorijoje ir galimo poveikio Danijos sekuliarizmui.
Ypač nerimą kelia Kataro labdaros organizacijos ryšiai su tokiomis grupėmis kaip Musulmonų brolija, kurios įtaka siekia toli už religijos ribų. Kataro labdaros fondo finansuojami projektai dažnai skatina tokias praktikas kaip moterų veido dengimas, prieštarauja pasaulietinėms Europos normoms ir remia lobistines organizacijas, pavyzdžiui, Europos islamo sąjungą, kurios tikslas – kovoti su „islamofobija“. Tačiau jų tikslai neapsiriboja integracija ar kovos su prietarais – jie siekia Europoje sukurti politinius ir kultūrinius pokyčius, atspindinčius Kataro vertybes, o ne tradicines Europos visuomenės vertybes.
Abipusiškumo principo žlugimas
Abipusiškumo principas, pagal kurį visoms religijoms Katare ir Europoje turėtų būti suteiktos lygios teisės, dažnai siūlomas kaip galimas sprendimas didėjančiai įtampai tarp religinių bendruomenių ir kultūrinių tapatybių. Šią nuomonę palaiko buvęs Portugalijos ambasadorius Katare António Tânger Corrêa, kuris pasisako už griežtą abipusiškumą: „Viena bažnyčia, viena mečetė. Nėra bažnyčios, nėra mečetės.“
2008 m. Kataras padarė simbolinį žingsnį atidarydamas pirmąją krikščionių bažnyčią. Tačiau šis žingsnis atrodo labiau performatyvus šalyje, kurioje krikščionių beveik nėra, o politinė veikla ne musulmonų grupėms yra neįmanoma. Priešingai, Europoje daugėja mečečių, o istorinės bažnyčios – krikščioniško paveldo simboliai – nyksta arba visiškai uždaromos.
Kaip teisingai pažymėjo Kroatijos Europos Parlamento narys Stephen Bartulica, „jei krikščionybė praras savo vietą pagrindinėje Europos kultūroje, ją pakeis kažkas kitas. Matome, kad tą tuštumą užpildo islamas“.
Susirūpinimą kelia ne tik mečečių skaičiaus didėjimas, bet ir tai, kaip šios religinės erdvės naudojamos kaip platformos platesnei politinei darbotvarkei įgyvendinti. Vokietijos politologas Hermann Tertsch įspėja: „Politinį islamą turėtume laikyti iš esmės nesiskiriančiu nuo nacių, fašistų ar komunistų ideologijos“. Ši perspektyva kelia svarbų klausimą: Europos iššūkis yra ne tik religinė laisvė ar sambūvis, bet ir tai, kaip religinės institucijos skatina ideologijas, kurios gali pakenkti Europos pasaulietinės demokratijos pamatams.
Kritikai visoje Europoje skambina pavojaus varpais dėl Kataro ambicijų, kai kurie net vadina tai „islamišku kolonializmu“. Šie kritikai teigia, kad Europos kairiosios politinės jėgos, siekdamos sąjungos su musulmonų bendruomenėmis, neatsižvelgia į ilgalaikį poveikį kultūros išsaugojimui. „Jie kontroliuoja didžiąją dalį naratyvo“, – pripažįsta vienas Kroatijos Europos Parlamento narys, pripažindamas šių grupių įtaką viešajai diskusijai.
Vokietijoje neseniai vykusios protesto akcijos, kuriose buvo raginama įkurti kalifatą, suteikė diskusijai skubos. Vokietijos Europos Parlamento narys Dennis Radtke įspėjo, kad Europa yra kryžkelėje, kur vis labiau kyla grėsmė jos pasaulietinės demokratijos išlikimui.
„Jei norite gyventi kalifate, susikraukite lagaminus, mes to Europoje nenorime.“
Europos Parlamento narys Dennis Radtke
Platesnis susirūpinimas susijęs ne tik su religijos laisve, bet ir su pačios pasaulietinės demokratijos išlikimu. Europa turi nuspręsti, ar leis išorės įtakoms pakeisti save, ar gins vertybes, kurios šimtmečius formavo jos visuomenę. Šiomis aplinkybėmis abipusiškumas gali neužtikrinti Europos ateities. Rizika yra daug didesnė.
Pasipriešinimas neprarandant savęs
Pagrindinė dilema, su kuria susiduria Europa, yra neabejotina: Kaip ji gali pasipriešinti politinio islamo plitimui nepakenkiant savo demokratiniams principams? Pavyzdžiui, Suomijos politikai gina žodžio ir spaudos laisvę, bet aiškiai pasisako prieš smurto kurstymą. Suomijos Europos Parlamento narys Sebastian Tynkkynen trumpai sako: „Imamai, skelbiantys smurtą, turi būti sustabdyti, bet visa kita turi tilpti į laisvos minties ribas.“ Šis balansas tarp laisvės išsaugojimo ir visuomenės apsaugos nuo žalos yra trapus, ir Europa turi rasti būdą, kaip išlaikyti abu.
Tačiau istorija pateikia griežtą įspėjimą. Viduramžiais, kai dalis Europos buvo islamo valdžioje, krikščionys buvo apmokestinami dideliais mokesčiais, atskirti nuo visuomeninio gyvenimo ir jiems buvo uždrausta turėti spausdinimo stakles. Šios patirtys yra niūrus priminimas apie Europos iššūkius skirtingų valdymo struktūrų sąlygomis. „Visegrád24“ įkūrėjas Stefanas Tompsonas teigia: „Islamo teisė jau anksčiau formavo Europą, ir jos palikimas nebuvo lygybės.“ Šis istorinis kontekstas kelia svarbių klausimų apie religijos įtaką formuojant Europos visuomenes.
Europa stovi kritiniame kryžkelėje. Didėjant Kataro įtakai, didėja pavojus, kad jo autoritarinė, teokratinė ideologija įsiskverbs į demokratinę Europos visuomenės struktūrą. Europa turi rinktis ne tarp tolerancijos ir fanatizmo, o tarp budrumo ir savimi pasitenkinimo.
Jei Europa vertina savo laisves – pasaulietinį švietimą, demokratines institucijas ir kultūrinį paveldą – ji privalo nubrėžti aiškią ribą. Ji negali leisti, kad religiniai dogmatai diktuotų jos įstatymus, taip pat negali toleruoti smurto kaip dialogo ir diskusijų pakaitalo. Be to, Europa negali leisti užsienio valstybėms manipuliuoti jos demokratinėmis institucijomis, siekiant antidemokratinių tikslų. Europos tapatybės ir vertybių išsaugojimas priklauso nuo bendro įsipareigojimo ginti jos demokratinį vientisumą nuo išorės įtakos, siekiančios ją pakeisti.
Politinio islamo iššūkiai ir abipusiškumo principas
Kataro ryšiai su Musulmonų brolija ir kitomis grupėmis kelia nerimą Europoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Al-Nour mečetė Mulhouse mieste, finansuojama Kataro, yra siejama su Prancūzijos islamo organizacijų sąjunga (UOIF), turinčia istorinių ryšių su politiniu islamu. Italijoje Kataro lėšos remia islamo centrus, tokius kaip Sesto San Giovanni mečetė, kur investicijos siekia milijonus.
Abipusiškumo principas, kurį siūlo tokie ekspertai kaip António Tânger Corrêa, galėtų būti sprendimas: „Viena bažnyčia Katare – viena mečetė Europoje.“ Tačiau realybėje Kataras riboja krikščionių teises, o Europoje mečečių skaičius sparčiai auga. „Jei krikščionybė praras savo vietą, ją užpildys kita ideologija,“ – įspėja Kroatijos EP narys Stephen Bartulica.
Liaudies medicinos receptas: imbiero ir medaus eliksyras
Norint išlaikyti emocinę pusiausvyrą, siūlome išbandyti liaudies medicinos receptą, kuris populiarus Lietuvoje ir už jos ribų. Imbiero ir medaus eliksyras ne tik stiprina imunitetą, bet ir ramina nervus. Receptas: Sumaišykite 2 šaukštus tarkuoto imbiero, 3 šaukštus medaus ir 500 ml šilto vandens. Gerkite ryte tuščiu skrandžiu.
2024 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad imbieras turi antioksidantų, kurie mažina uždegiminius procesus ir gerina kraujotaką, o medus padeda reguliuoti kortizolio lygį. „Šis receptas yra paprastas, bet efektyvus būdas palaikyti sveikatą,“ – teigia dr. Ona Jonušienė. Sužinokite daugiau apie imbiero naudą.
Europos kryžkelė: budėti ar pasiduoti?
Europa stovi kryžkelėje. Kataro įtaka kelia klausimų apie žemyno tapatybę, vertybes ir ateitį. „Jei norime gyventi kalifate, galime krautis lagaminus. Europoje to nenorime,“ – sako Vokietijos EP narys Dennis Radtke. Tačiau kaip išsaugoti demokratiją, nepakenkiant laisvėms?
Suomijos EP narys Sebastian Tynkkynen siūlo sprendimą: „Imamai, skatinantys smurtą, turi būti sustabdyti, bet laisva mintis turi išlikti.“ Istorija moko, kad budrumas yra būtinas. Viduramžiais islamo valdomose teritorijose krikščionys buvo apmokestinti ir atskirti – tai priminimas, kad kultūriniai pokyčiai turi būti subalansuoti.
Galų gale, Europa turi pasirinkti: ar ji gins savo laisves, ar leis išorinėms ideologijoms keisti jos tapatybę? Atsakymas priklauso nuo mūsų visų.
Autoriaus komentaras: Ar Kataro investicijos keičia Europos veidą? Ką manote apie Lietuvos istorijos atradimus ir jų reikšmę? Prisijunkite prie diskusijos ir dalinkitės savo mintimis! Prenumeruokite mūsų YouTube kanalą @gamtosgarsai ir atraskite įkvepiančius vaizdo įrašus apie gamtą ir kultūrą.
Autorius: Paranormal.lt