Naujoji liberalų lyderė paragino atlikti migrantų vertybių tyrimą, tačiau kritikai teigia, kad toks požiūris yra pernelyg menkas ir pavėluotas.
Naujoji Švedijos švietimo ir integracijos ministrė Simona Mohamsson teigia, kad integracijos klausimais reikia nustoti remtis intuicija ir pradėti remtis faktais.
Naujoji liberalų lyderė paragino parengti planus, kaip nustatyti imigrantų vertybes, siekiant išsiaiškinti, kokią poziciją jie užima kultūrinių klausimų, kurie gali neatitikti švedų vertybių, atžvilgiu.
„Gyventi Švedijoje nėra žmogaus teisė“, – sakė ji neseniai duotame interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“.
Vyriausybė paprašė pasaulinės tyrimų grupės „World Values Survey“ (WVS) ištirti, kaip imigrantų nuomonės skiriasi nuo Švedijoje gimusių žmonių nuomonės. Mohamsson sako, kad Švedijai jau seniai laikas remtis ne prielaidomis, o realiais duomenimis.
„Per ilgai integracija buvo grindžiama intuicija ir spėlionėmis“, – sakė ji. „Turėdami realius faktus, galime pagaliau aiškiai kalbėti apie švediškas vertybes ir imtis tinkamų integracijos priemonių.“
Mohamsson atkreipė dėmesį, kad Švedija labai skiriasi nuo daugelio šalių tokių dalykų kaip religija, lyčių lygybė ir šeimos vaidmenys. „Mes esame ekstremali šalis gerąja prasme“, – sakė ji. „Čia atvykę žmonės gali sunkiai suprasti, kaip veikia mūsų visuomenė.“
Mohamsson sakė, kad rezultatai gali lemti pokyčius mokyklose, pilietinio ugdymo pamokose ar kalbos kursuose migrantams.
Ankstesni tyrimai parodė, kad daugelis migrantų atvyksta į Švediją turėdami labai skirtingas nuomones tokiomis temomis kaip skyrybos, seksas iki santuokos, abortai ir homoseksualumas. Laikui bėgant šios nuomonės keičiasi – po maždaug 10 metų migrantų vertybės pradeda panašėti į švedų. Tačiau Mohamsson sako, kad tai pernelyg lėtas procesas.
„Dešimt metų – tai pernelyg ilgas laikas“, – sakė ji. „Tai visa karta merginų, kurios negali pasirinkti, ką mylėti, ir berniukų, kurie negali prisipažinti esą homoseksualūs.“
„Tai ne apie tai, kad priverstume žmones keisti savo nuomonę. Svarbu užtikrinti, kad visi gerbtų pagrindines Švedijos vertybes“, – sakė ji. „Būtų keista sakyti, kad kai kurie žmonės neturi laikytis tų vertybių.“
Tačiau kai kurios politinės partijos, ypač dabartinę vyriausybę remiančios imigracijai prieštaraujančios Švedijos demokratai, mano, kad toks požiūris yra pernelyg švelnus. Jie teigia, kad Švedija jau per ilgai delsė spręsti kultūrinius konfliktus ir kad apklausos bei laipsniški pokyčiai nėra pakankami. Vietoj to jie reikalauja griežtų priemonių, įskaitant deportacijas ar griežtesnę imigracijos kontrolę migrantams, kurie nepriima Švedijos ir Vakarų vertybių.
Švedijos demokratai neseniai paskelbė, kad 2026 m. visuotiniuose rinkimuose jie agituos už migracijos į šalį sustabdymą. „Švedijos saugumas turi būti svarbiausias – net jei tai prieštarauja prieglobsčio teisei“, – gegužę rašė partijos lyderis Jimmie Åkesson.
Jų susirūpinimas sustiprėjo dėl visoje Švedijoje augančių neramumų. Migrantų gaujų smurtas pasiekė rekordinius lygius, o mirtini šaudymai, sprogdinimai ir granatų išpuoliai dabar yra didžiausi per visą istoriją. Policija reguliariai praneša apie didėjančius konfliktus tarp nusikalstamų grupuočių, o kai kurie didžiųjų miestų rajonai dabar apibūdinami kaip vietos gyventojams po sutemų nepasiekiamos zonos.
Net dabartinę vyriausybę vadovaujanti Nuosaikiųjų partija pradėjo stiprinti remigracijos pastangas ir siekia didesnių pajamų ribų potencialiems migrantams, iš dalies dėl didėjančio Švedijos demokratų spaudimo ir augančio visuomenės nepasitenkinimo nusikalstamumu ir integracijos nesėkmėmis.
Mohamsson nori pateikti savo partiją kaip suprantančią šias problemas ir pabrėžia, kad į Švediją persikėlę žmonės turi pareigą stengtis integruotis. „Gyventi Švedijoje nėra žmogaus teisė“, – pakartojo ji. „Tai ne nuomonės klausimas – reikia išsiaiškinti, kokios vertybės prieštarauja švedų vertybėms.“
Tai vienas iš pirmųjų didelių Mohamsson interviu nuo tada, kai ji tapo integracijos ministre ir liberalų partijos lyderė. Ji prisipažino, kad jos nuomonė laikui bėgant pasikeitė – anksčiau ji priešinosi savo partijos posūkiui į dešinę, bet dabar ji yra ministrė vyriausybėje, kurią remia Švedijos demokratai.
Paklausta apie tai, ji atsakė: „Taip, aš pakeičiau nuomonę nuo tada, kai prieš 15 metų įsitraukiau į politiką. Manau, kad mokyklų ir integracijos problemas geriausia spręsti bendradarbiaujant, kaip darome dabar.“
Nepaisant dabartinės vyriausybės griežtos retorikos migracijos klausimais, 2023 m. Švedijos pilietybę vis dar gavo 60 000 užsieniečių.