Geopolitinė įtampa Rytų Europoje
Šiandien, rugsėjo 24 d., Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk) pareiškė, kad rugsėjo 25 d. naktį bus atidaryta siena su Baltarusija, kuri buvo uždaryta rugsėjo 12 d. dėl Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad 2025“. Šis sprendimas atspindi sudėtingą saugumo ir ekonomikos pusiausvyrą, kai NATO rytinis flangas susiduria su nauju grėsmių lygiu. Šiame straipsnyje, remdamiesi tarptautiniais šaltiniais, analizuosime įvykius, jų priežastis, poveikį ir ateities perspektyvas paprastais žodžiais, kad suprastumėte, kodėl tai svarbu Lietuvai ir visai Europai.
Rugsėjo 23 d. Lenkijos vyriausybės posėdžio metu premjeras Tuskas pabrėžė: „Priėmėme sprendimą vėl atidaryti sienos perėjimo punktus, geležinkelio ir automobilių perėjas, uždarytas dėl manevrų „Zapad“. Tai sumažina rizikas, bet jei įtampa augs, nedvejosime veikti“. Jo žodžius cituoja TVP Info. Šis žingsnis ateina po beveik dviejų savaičių chaoso, kai buvo paralyžiuota prekyba tarp ES ir Kinijos, vertinama 25 mlrd. eurų per metus.
Kas yra „Zapad 2025“ ir kodėl ji kelia nerimą?
„Zapad 2025“ – tai bendros Rusijos ir Baltarusijos strateginės karinės pratybos, vykusios rugsėjo 12–16 d. Baltarusijos teritorijoje. Oficialiai jos skirtos „ginti Sąjunginę Valstybę nuo išorinės agresijos“, bet Vakarų analitikai jas vadina provokacija NATO atžvilgiu. Remiantis Vikipedija ir „Reuters“, pratybose dalyvavo apie 13 000 karių (oficialiai), bet tikri skaičiai galėjo siekti iki 30 000, įskaitant Rusijos 4-ąjį tankų diviziją.
Paprastais žodžiais: įsivaizduokite, kad kaimynas treniruojasi su ginklais prie tvoros, imituodamas puolimą prieš jus. Pratybos apėmė oro gynybą, teritorijos atkovojimą ir net branduolinių smūgių simuliacijas su nauju Rusijos raketomis „Oreshnik“. Tai vyko netoli Suvalkų koridoriaus – strateginio NATO silpno taško tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.
- Istorinis kontekstas: „Zapad“ pratybos vyksta kas 4 metus nuo Sovietų Sąjungos laikų. 2021 m. jos maskavo Rusijos invaziją į Ukrainą. 2025 m. – pirmosios po pilno masto karo, todėl dar labiau neramina.
- Nauji pavyzdžiai: Rugsėjo 9–10 d. 21 Rusijos dronas pažeidė Lenkijos oro erdvę – pirmas toks incidentas nuo 2022 m. Tai paskatino Lenkiją uždaryti sieną, kaip praneša „BBC“.
Sienos uždarymo priežastys: saugumas virš ekonomikos
Lenkija uždarė sieną rugsėjo 12 d. vidurnaktį, sustabdydama visą eismą – kelius, traukinius, pėsčiuosius. Premjeras Tuskas pavadino pratybas „labai agresyviomis“ ir vykstančiomis „labai arti Lenkijos sienos“. Vidinės reikalų ministras Marcinas Kierwińskis (Marcin Kierwiński) pridūrė: „Atversime tik tada, kai būsime tikri, kad nėra grėsmės piliečiams“.
Tai ne pirmas kartas: nuo 2021 m. Lenkija apkaltino Baltarusiją migrantų krize, kai Minskas siuntė pabėgėlius kaip „hibridinį ginklą“. Dabar pridėkite Rusijos įtaką – Wagnerio samdiniai Baltarusijoje ir branduoliniai ginklai ten pat. Remiantis „Politico“, uždarymas buvo „saugumo logika virš prekybos“.
Nauji pavyzdžiai iš užsienio šaltinių
Pavyzdys 1: Drąsus incidentas. Rugsėjo 9 d. Lenkija numušė Rusijos droną – pirmą kartą NATO šaudo į Rusijos taikinius nuo invazijos Ukrainoje. Tai sukėlė NATO reakciją: Vokietija sustiprino oro policiją, kaip rašo „Reuters“.
Pavyzdys 2: NATO pratybos atsakymas. Lenkija surengė „Geležinis gynėjas“ su 30 000 karių, o Lietuva ir Latvija – oro apribojimus. Tai rodo regioninį solidarumą prieš „Zapad“, anot CEPA.
Ekonominis smūgis: kaip nukentėjo prekyba?
Sienos uždarymas paralyžiavo Kinijos–ES geležinkelio maršrutą per Małaszewicze punktą – 90% visų traukinių (vertė 25 mlrd. eurų/metus). E-komercijos gigantai kaip Temu ir Shein prarado milijonus, traukiniai stovėjo Kazachstane. Lenkijos PKP Cargo perspėjo apie nuostolius pietiniams maršrutams per Juodąją jūrą.
Papildomi pavyzdžiai:
- Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Wang Yi) lankėsi Varšuvoje rugsėjo 16 d., prašydamas atidaryti sieną, bet gavo atsisakymą – „saugumas pirmiausia“, praneša „Forbes“.
- Baltarusių vežėjai, dirbantys Lenkijoje (10 000 žmonių), liko įstrigę. Alternatyvos per Lietuvą brangesnės 20–30%, rašo RailFreight.
Paprastais žodžiais: tai kaip užkimšti pagrindinį kelią tarp Azijos ir Europos – prekės vėluoja, kainos kyla, verslas kenčia. Bet Lenkija pasirinko saugumą, rizikuodama savo tranzito statusu.
Tarptautinės reakcijos: nuo Rusijos kritikos iki NATO palaikymo
Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino sprendimą „konfrontaciniu“ ir „destruktyviu“. atstovė Marija Zacharova (Maria Zakharova) sakė: „Skatiname Varšuvą pergalvoti ir atverti sieną kuo greičiau“. Remiantis „The Moscow Times“, Maskva kaltino Lenkiją ignoruojant „geros valios gestus“ – pratybų perkėlimą giliau į Baltarusiją.
Baltarusių FM Maksimas Ryženkovas (Maxim Ryzhenkov) vadino tai „mena po santykių su kitomis šalimis“. Tačiau ES Komisasija palaikė: „Stebime poveikį prekybai, bet suprantame saugumo kontekstą“, – sakė atstovas Markusas Lamertas (Markus Lammert), cituoja „Euronews“.
Nauji pavyzdžiai iš X (buvusio Twitter)
X platformoje, remiantis paieška „Poland Belarus border reopen Zapad 2025“, vartotojai diskutuoja aktyviai:
- @Archer83Able: „Lenkija atvers sieną, bet budrumas lieka – Zapad baigėsi, bet grėsmės ne“ (13 000 peržiūrų).
- @United24media: „Po dviejų savaičių chaoso – siena atidaroma rugsėjo 25 d.“ (6 000 peržiūrų).
NATO: JAV karininkai stebėjo pratybas, siekdami „skaidrumo“, bet įspėja apie eskalaciją, rašo „The Moscow Times“.
Istorinis kontekstas: nuo migrantų krizės iki karo šešėlio
Sienos klausimas – ne naujiena. 2021 m. Baltarusija, atsakydama į sankcijas, siuntė migrantus iš Artimųjų Rytų – Lenkija pastatė tvorą už 400 mln. eurų. Dabar, su Rusijos karu Ukrainoje, tai hibridinis karas: dronai, pratybos, propaganda.
Palyginimo lentelė: ankstesnės Zapad pratybos
| Metai | Dalyviai | Pagrindinis scenarijus | Poveikis NATO |
|---|---|---|---|
| 2017 | 100 000+ | Atkirtis nuo NATO | Padidinta parengtis |
| 2021 | 200 000 | Branduoliniai smūgiai | Invazijos maskavimas |
| 2025 | 13 000–30 000 | Oro gynyba, Oreshnik | Sienos uždarymas, dronai |
Šaltinis: Vikipedija.
Lietuvos perspektyva: kaimynystės iššūkiai
Lietuvai, kaip kaimynei, tai tiesioginė grėsmė. Suvalkų koridorius – mūsų saugumo raktas. Lietuvos kariuomenė surengė pratybas su JAV ir Portugalija, testuodama gynybą. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė: „Būsime budrūs“. Uždarymas paveikė ir mūsų tranzitą – prekės iš Kinijos vėlavusios per Kauną.
Naujas pavyzdys: rugsėjo 22 d. Lietuvos žvalgyba pranešė apie padidėjusią Rusijos veiklą prie sienos, remiantis Notes from Poland.
Ateities perspektyvos: kas toliau?
Atidarymas – laimėjimas, bet rizikos lieka. Jei Rusija tęstų provokacijas, siena gali užsidaryti vėl. ES planuoja „Rytų skydą“ – 100 mlrd. eurų gynybai. Kinija ieško alternatyvų: Arkties maršrutas per Rusiją, bet brangus.
Ekspertai prognozuoja: įtampa mažės trumpam, bet 2026 m. naujos pratybos. Rekomendacija: stebėkite /search/?q=Zapad+2026.
Pusiausvyra tarp sienos ir rinkos
Lenkijos sprendimas rodo, kad saugumas brangesnis už pelną. Tai pamoka Lietuvai: stiprinkime NATO, diversifikuokime prekybą. Jei norite daugiau – prenumeruokite naujienas.