Ar Lietuva pakartoja Vokietijos ir JK klaidas – tiesa apie saugumą ir ateitį
2025 m. spalio 1 d., kai Europa vėl grimzta į migracijos debatus, daugelis lietuvių nerimauja: ar migrantai iš musulmoniškų ir Afrikos šalių, kaip siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF, angl. International Monetary Fund – IMF), taps nevaldomu procesu, kaip Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje (JK)? Gatvėse vakare ar net dieną nebus saugu išeiti dėl prievartavimų, plėšimų ir nusikaltimų? Kodėl Lenkija ir Vengrija griežtai riboja migrantus, o Lietuva rizikuoja pakartoti jų kelią? Šiame straipsnyje kalbėsime tiesiai: remdamiesi 2025 m. duomenimis iš oficialių šaltinių, analizuosime, kas vyksta Vokietijoje ir JK, lyginsime su Lietuva ir prognozuosime 1–3 metus bei iki 2030 m. Mes nepuoselėsime iliuzijų – rizikos realios, bet faktai rodo, kad nevaldomo chaoso galima išvengti, jei mokomės iš kaimynų. Straipsnis skirtas visiems, kurie nori tiesos: nuo susirūpinusių tėvų iki politikų, ieškančių subalansuoto kelio.
Vokietijoje, priėmusi 2,6 mln. prieglobsčio prašymų nuo 2015 m., nusikalstamumas išaugo 5,5 proc. 2025 m., bet tyrimai rodo, kad migracija nėra pagrindinė priežastis – migrantai sudaro 2 proc. populiacijos, bet 8,5 proc. įtariamųjų, ypač iš Šiaurės Afrikos grupių.
Vokietijos migracijos procesas: Nuo 2015 m. bumos iki 2025 m. saugumo iššūkių
Vokietija, kaip ES migracijos epicentras, 2015 m. atvėrė duris 1 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir Šiaurės Afrikos. Iki 2024 m. pabaigos užregistruota 2,6 mln. pirmų prieglobsčio prašymų, o 2025 m. srautai augs dėl klimato krizės Afrikoje.
2025 m. situacija: Bendras nusikalstamumas išaugo 5,5 proc., su 1,5 proc. augimu plėšimų ir prievartavimų. ifo Institute tyrimas vasario mėn. konstatuoja, kad didesnė migrantų proporcija vietovėse nedidina nusikalstamumo – tai siejama su socialiniais veiksniais, kaip skurdas ir bedarbystė, o ne kilme.
Procesas vyko etapais: 2015–2017 m. – masinis priėmimas be filtrų, sukėlęs perkrovą integracijos sistemai; 2018–2022 m. – griežtinimas, bet COVID ir Ukrainos karas atvėrė duris; 2023–2025 m. – ES pakto įtaka, reikalaujanti solidarumo, bet didinanti baudas už atsisakymą. Rezultatas: 1 proc. BVP augimas dėl darbo jėgos, bet socialiniai konfliktai – anti-migracijos partijos AfD populiarumas 20 proc. 2025 m. rinkimuose.
"Daugiau užsieniečių nedidina nusikalstamumo Vokietijoje" – ifo Institute, 2025 m. vasaris.
Vokietijos nusikaltimų statistika: Faktai ir mitai 2025 m.
Detaliau: 2025 m. policijos duomenys rodo 50 tūkst. plėšimų, iš kurių 15 proc. siejami su migrantais; prievartavimų – 10 proc. augimas, su 30 proc. įtariamųjų iš migrantų grupių.
- 2015 m.: 1 mln. priėmimas – pradžia chaoso.
- 2020 m.: COVID sumažino srautus, bet padidino bedarbystę migrantų tarpe.
- 2025 m.: ES paktas – 600 tūkst. migrantų, rizika +10 proc. konfliktų.
Jungtinės Karalystės (Anglijos) patirtis: Brexit po migracijos banga ir saugumo krizė
JK, ypač Anglijoje, migracija vyko kitaip: nuo 2004 m. ES plėtra atvėrė duris rytų europiečiams, bet 2015 m. pabėgėlių banga iš Sirijos ir Afrikos sukėlė Brexit 2016 m. – 52 proc. balsavo už išėjimą dėl migracijos.
2025 m. saugumas: Nusikalstamumas stabilus, bet migrantai – 12,4 proc. kalėjimų gyventojų, iš kurių 13 proc. – užsieniečiai.
Anglijoje vakarais nesaugu didmiesčiuose: 2025 m. ONS statistika rodo 5 proc. augimą smurtinių nusikaltimų, siejamų su migracijos perkrova.
JK nusikaltimų dinamika: Etapai ir pasekmės
Etapai: 2015 m. – pikinis srautas; 2020 m. – pandemija sumažino; 2025 m. – 134,8 mln. atvykimų, 56 proc. britai, bet nelegalių – 1,6 proc. augimas.
| Metai | Srautai | Nusikaltimų augimas | Priemonės |
|---|---|---|---|
| 2015 | 1 mln. prieglobsčio | +10% prievartavimų | Brexit balsavimas |
| 2020 | COVID ribojimai | Stabilu | Rwanda* planas |
| 2025 | 50 tūkst. nelegalių | +5% smurto | 5179 deportacijos |
*Rwanda planas (arba Rwanda scheme) – tai Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės 2022 m. pradėtas kontroversiškas planas, pagal kurį nelegaliai į UK atvykę pabėgėliai būtų deportuoti į Ruandą, kad ten būtų apdorojami jų prieglobsčio prašymai. Planas kainavo JK virš 370 mln. svarų per 5 metus, bet buvo atšauktas 2024 m. po Aukščiausiojo teismo sprendimo, kad jis pažeidžia žmogaus teisių įstatymus. Kritikuotas kaip neefektyvus ir brangus, jis turėjo atbaidyti neteisėtą migraciją.
Kodėl Lenkija ir Vengrija neįsileidžia migrantų: Griežtos politikos priežastys 2025 m.
Lenkija ir Vengrija – ES "sienos sergėtojai", ribojančios migraciją dėl saugumo ir nacionalinių interesų. Lenkija 2025 m. birželį pratęsė asilo apribojimus prie Baltarusijos sienos 60 dienomis: 366 parlamentarai balsavo už, siekdama sustabdyti hibridinę ataką iš Minsko.
Vengrija: Nuo 2015 m. tvora palei Serbijos sieną sustabdė srautus; 2025 m. anti-NGO įstatymas riboja pagalbos organizacijas, o politika – "nulinė tolerancija" nelegaliems.
Lietuvai pamoka: Lenkijos sienos modelis veikia – Lietuva 2025 m. pratęsė sieną su Baltarusija, bet ES spaudimas verčia priimti 158 migrantus.
Palyginimas: Kaip Vokietijos ir JK procesai atspindi Lietuvos ateitį?
Lietuva – maža šalis, bet rizikuoja pakartoti: 2025 m. migrantai – 10 proc. darbo jėgos, su 5 proc. įtariamųjų nusikaltimuose, panašiai kaip Vokietijoje pradžioje.
| Aspektas | Vokietija | JK | Lenkija/Vengrija | Lietuva (prognozė) |
|---|---|---|---|---|
| Migrantų % | 15% | 14% | 5% | 10–15% iki 2030 |
| Nusikaltimų augimas | +5,5% 2025 | +5% smurto | Stabilu | +5–10% jei nevaldoma |
| Politika | Atvira, bet griežtinama | Brexit ribojimai | Tvoros, apribojimai | ES spaudimas vs. sienos |
| Saugumas vakarais | Nesaugu didmiesčiuose | Plėšimai Londone | Saugu | Rizika Vilniuje |
Lygiai tas pats gali būti Lietuvoje: Jei nesekti Lenkijos, laukia Vokietijos chaoso – prievartavimai +10 proc., plėšimai gatvėse. Bet su Vengrijos modeliu – stabilumas.
Prognozės Lietuvai: Kas bus po 1, 3 metų ir iki 2030 m.?
Po 1 metų (2026 m.): ES paktas privers priimti 158 migrantus, bet sienos krizė su Baltarusija augs – 10 tūkst. bandymų pereiti, su 5 proc. agresijos.
Po 3 metų (2028 m.): Srautai +20 proc. dėl Afrikos klimato krizės; TVF tikslas 20 tūkst. migrantų pasiektas, bet be filtrų – prievartavimai +7 proc., kaip JK 2025 m.
Iki 2030 m.: Migracija augs 21–44 proc. ES, Lietuva – +10 tūkst. gyventojų; BVP +1 proc., bet saugumas – rizika, jei nesekti Lenkija.
Scenarijai Lietuvai: Optimistinis vs. Pesimistinis
- Optimistinis: Sekti Vengrija – tvoros, filtrai; saugumas stabilus, nauda ekonomikai.
- Pesimistinis: Kaip Vokietija – atvira durys; +10 proc. nusikaltimų, nesaugios gatvės.
Tiesą sakant, rizikos realios – mokykimės iš Vokietijos ir JK, sekdami Lenkiją
Vokietijos ir JK procesai rodo: migracija gali tapti nevaldoma, jei nevaldoma – prievartavimai, plėšimai, nesaugios gatvės. Lenkija ir Vengrija teisios ribodamos dėl saugumo. Lietuvai – pasirinkimas: pakartoti klaidas ar veikti išmintingai? Tiesą sakant, nieko gero nežada, jei nesikeisime – bet su griežta politika galime išvengti chaoso.
Autoriaus komentaras: Ką manote apie migracijos krizę Europoje? Ar Lietuva pakartos Vokietijos kelią, ar seks Lenkijos pavyzdžiu? Pasidalinkite nuomone komentaruose – tiesa dažnai slypi kasdienėse patirtyse!