Belforte sumuštas policijos vadas: ką slepia riaušių pranešimai

Penktadienio rytą, spalio 2-ąją, Belforto mieste prie Gustave Courbet vidurinės mokyklos ant žemės atsidūrė civiliais drabužiais vilkėjęs policijos vadas. Jį pargriovė, mušė kumščiais ir spardė į galvą. Jis trumpam neteko sąmonės. Prokuroras tą pačią dieną pradėjo tyrimą dėl tyčinio nužudymo bandymo prieš valstybės pareigūną. Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez vaizdus pavadino nepakenčiamais ir šlykščiu darbu. O jau kitą dieną ta pati istorija skilo į dvi dalis: vieni rodė sumušimą, kiti – kelias sekundes anksčiau, upelyje, kur pareigūnas bandė sulaikyti jauną vyrą.

Belforte sumuštas policijos vadas: ką slepia riaušių pranešimai

Civiliais drabužiais apsirengęs Prancūzijos policijos pareigūnas buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, o paskui, kai jis bejėgiškai gulėjo ant žemės, jam buvo keletą kartų spardyta į galvą.

Čia ir prasideda tikrasis klausimas. Ne ar smūgiai buvo. Jie buvo, juos patvirtino BFMTV, „Le Parisien“, „Franceinfo“, BBC ir pats prokuroras. Klausimas kitas: kodėl vieni pranešimai sustoja ties „jaunuoliais“ ir mokyklų būkle, o kiti iš karto rašo apie mišrios kilmės būrį, šūkius ir tai, kad pareigūnas guli bejėgis, o smūgiai krinta į galvą. Tarp šių dviejų pasakojimų yra tarpas. Jį verta užpildyti faktais, o ne šūkiu.

Kas tiksliai nutiko prie Courbet mokyklos

Belfortas yra nedidelis miestas rytų Prancūzijoje, prie Šveicarijos. Spalio 2 d. apie 9 valandą ryto prie Gustave Courbet licėjaus jau buvo įtampa. Dieną prieš tai, ketvirtadienį, prie Follereau ir Courbet mokyklų mėtyti daiktai, policija atsakinėjo ašarinėmis dujomis. Prefektūra tada skelbė, kad penki saugumo pajėgų nariai sužeisti lengvai. Prokuroras Paul-Édouard Lallois sakė, kad sulaikyta 16 žmonių, daugiausia nepilnamečių, o jų telefonai paimti, kad vėliau būtų galima juos konfiskuoti teismo keliu.

Penktadienį vietoje buvo ne riaušių malšinimo būrys, o civiliais drabužiais vilkėjęs vadas. „ICI“ ir prefektūros pranešimuose jis įvardijamas kaip Belforto krašto teritorinės žvalgybos tarnybos viršininkas, apie šešiasdešimties metų. Jis buvo ne tam, kad stumdytų minią. Jis buvo tam, kad atpažintų tuos, kurie ankstesnėmis dienomis mėtė daiktus į pareigūnus.

Prokuroro pasakojimu, vadas pamatė jauną vyrą, kuris jau buvo sekamas. Įtarimas – gaisro pradžia žolėje prie mokyklos. Dalis vietos pranešimų mini ir krepšį su druskos rūgštimi bei apsaugos priemonėmis, taip pat ankstesnį daikto metimą į pajėgas. Vadas bandė jį sulaikyti vienas. Sulaikymas persikėlė į Savoureuse upelio vagą. Vaizdo įraše matyti antrankis, grumtynės vandenyje, tada būrys žmonių už nugaros.

Toliau vaizdas, kurį platino ir policijos profesinė sąjunga „Alliance“, jau nekelia ginčo net tarp tų, kurie vėliau gynė jaunimą. Pareigūnas pargriūva ant nugaros. Vienas žmogus muša jam į galvą kumščiu. Kitas spiria į kaukolę. „Le Parisien“ užrašė tai, kas girdisi įraše: keiksmažodį pareigūnui ir šūksnį „Štai! Štai!“. Prokuroras tai pavadino neregėtu žiaurumu ir „laukine gauja“. Ministras Nuñez parašė, kad pareigūnas sąmoningai pasirinktas taikiniu, paguldytas į ligoninę po sąmonės netekimo, bet jo būklė jau nebekelia didelio pavojaus. Šeštadienio ryto policijos šaltinis „Franceinfo“ sakė, kad žaizdos paviršinės, pirmieji tyrimai ramina. Veide liko mėlynės ir kirstinės žymės.

Upelis, antrankis ir antroji vaizdo juosta

Šeštadienį internete pasirodė ankstesnis kadras. Jame tas pats vadas upelyje laiko jauną vyrą. Dalis žiūrovų iš karto parašė, kad tai bandymas paskandinti. Prokuroras tai paneigė tiesiai. Jo žodžiais, vandens upelio vagoje yra maždaug iki kulkšnies. Paskęsti ten nėra kaip. Jis sakė, kad sulaikomas nesidavė, pareigūnas buvo vienas, civiliais drabužiais, ir bandė pasitraukti į šalį, kad netaptų taikiniu. Jaunuolis pabėgo su antrankiu ant vieno riešo.

Čia verta sustoti. Abi pusės remiasi tuo pačiu įrašu, bet mato skirtingą pradžią. Viena pusė sako: pareigūnas pirmas panaudojo jėgą vandenyje, todėl atsakas buvo pyktis. Kita pusė sako: net jei sulaikymas buvo šiurkštus, spardymas į galvą gulinčiam žmogui jau nėra atsakas. Tai atskiras darbas. Prancūzijos teisė šį skirtumą brėžia aiškiai. Smurtas prieš žmogų, kuris neša viešąją valdžią, ir dar būriu, ir dar į galvą, kai jis jau guli, vertinamas atskirai nuo to, ar sulaikymas buvo gražus.

Spalio 4 d. „L’Est Républicain“ parašė, kad pagrindinis užpuolikas „puikiai atpažintas“. Tai 18 metų vaikinas, ankstesnėmis dienomis jau matytas mėtantis daiktus. BFMTV tą pačią dieną pranešė, kad sulaikyti dar du žmonės, prokuroras turėjo kalbėti sekmadienį. Penktadienį sulaikytas 17-metis Courbet mokinys, policijai anksčiau nežinomas, šeštadienį išėjo be kaltinimų: nebuvo duomenų, kad būtent jis mušė. Vadinasi, pirmas sulaikymas nebuvo tas, kurio ieškojo tyrėjai. Tyrimas nejuda tuščiai, bet ir nėra baigtas.

Kaltinimas skamba griežtai. Bausmė gali būti kitokia

Tyrimas pradėtas dėl tyčinio nužudymo bandymo prieš asmenį, einantį viešąsias pareigas, padaryto būriu. Prancūzijoje tai vienas sunkiausių kaltinimų smurto bylose. Suaugusiam, jei kaltė įrodyta, gresia labai ilgas kalėjimas, kraštutiniu atveju – iki gyvos galvos. Bet čia pat yra antra eilutė, kurią didieji pranešimai dažnai palieka pabaigoje.

Dauguma sulaikytų per šias dienas yra nepilnamečiai. Nepilnamečiui ta pati veika nereiškia tos pačios bausmės. 18-metis jau suaugęs, bet vis tiek jaunas teismo akyse. Jei byla nueis iki nuosprendžio, teismas žiūrės amžių, vaidmenį, ar buvo spirta į galvą, ar tik stovėta šalia. Kol kas nė vienas nėra nuteistas. 17-metis jau paleistas be bylos. Tai nėra išteisinimas visų. Tai priminimas, kad „pradėtas tyrimas dėl nužudymo bandymo“ ir „kas nors sėdės iki gyvos galvos“ yra du skirtingi sakiniai.

Pareigūno pavardė neskelbiama. Tai įprasta, kol jis yra auka ir kol tyrimas gyvas. Jo būklė, ministrų žodžiais, nebėra sunki. Jis išėjo iš ligoninės penktadienio vakarą. Šokas ir veido žymės liko. Prokuroras sakė, kad jis sukrėstas žiaurumo.

Tai ne vienas kiemas. Tai jau kelios dienos visoje šalyje

Mokyklų blokados prasidėjo rugsėjo pabaigoje. Mokiniai ir jų sąjungos sakė paprastą dalyką: trūksta mokytojų, klasės perpildytos, pastatai apleisti, langai neatsidaro. Rugsėjo 30 d. „Reuters“ rašė, kad neramumai išplito į šimtus mokyklų, sužeisti ir mokiniai, ir darbuotojai, sulaikyti šimtai, daugiausia paaugliai. Švietimo ministras Édouard Geffray pripažino, kad dalis reikalavimų pagrįsti. Tą patį jis pasakė ir apie tai, kas jam kelia baimę: smurtą.

Prancūzija: antroji Advento savaitė prasideda migrantų riaušėmis Paryžiaus geležinkelio stotyje. Prancūzijos riaušių policija turi panaudoti ašarines dujas, kad nuramintų minios.

Spalio 2 d. jis jau kalbėjo griežčiau. Judėjimą, jo žodžiais, įkaitais paėmė labai smurtingos mažos grupės. Mokytojai jam sakė: priešais stovintys žmonės nėra mano mokiniai. Teisingumo ministras Gérald Darmanin pasakė, kad reikalas iš mokinių eisenos virto viešosios tvarkos laužymu. Vidaus reikalų ministras Nuñez per TF1 pareiškė, kad slenkama į riaušes ir miesto smurtą.

Skaičiai pagal dienas nesutampa, ir tai reikia sakyti atvirai, ne lyginti vieną antraštę su kita. Ketvirtadienio suvestinėse, kuriomis rėmėsi ir alternatyvūs leidiniai, minima apie 1 949 sulaikytų šalyje ir 305 sužeisti pareigūnai per vieną dieną. BBC, remdamasi Nuñez, spalio 2 d. vakare rašė apie 1 747 sulaikytų penktadienį. „New York Times“ tą pačią dieną minėjo apie 3 000 sulaikymų per visą bangą, beveik 400 sužeistų pareigūnų ir daugiau kaip 230 sužeistų mokyklos žmonių bei mokinių. Švietimo pusėje minėti 235 sužeisti, iš jų 65 mokyklų darbuotojai, o penktadienį uždaryta apie 400 mokyklų. Darmanin sakė, kad vienaip ar kitaip paliesta 735 mokyklų iš maždaug 3 700.

Juodieji laukiniai sumuša baltąjį vyrą. Koks sprendimas?

Skaičiai juda, nes kiekviena tarnyba skaičiuoja kitą parą ir kitą žaizdos sunkumą. Bet kryptis viena. Per kelias dienas sužeistų pareigūnų – šimtai. Sulaikytų – tūkstančiai. Uždarytų mokyklų – šimtai. Rugsėjo 30 d. Nuñez jau buvo minėjęs septynis atvejus, kai į pajėgas mėtyta druskos rūgštis. Tai ne kreida ir ne popierinis lėktuvėlis.

Paryžiuje valdžia kalbėjo apie sunkesnį atsaką. Dalis pranešimų mini motorizuotą BRAV-M būrį, kuris siunčiamas ten, kur riaušės jau nebeatrodo kaip eilinė mokinių eisena. Ar būrys stovėjo kiekvienoje gatvėje, atskiri šaltiniai nedetalizuoja. Aišku kita: ministras viešai pasakė, kad naudojamos visos tarpinės priemonės, kol reikalas nevirsta atvira riauše.

Diena prieš tai Paryžiuje gulėjo pareigūnė

Belforto vaizdas neatėjo į tuščią dieną. Spalio 1 d. Paryžiaus 20-oje apygardoje, prie Gambetta prospekto, būrys vijosi jauną pareigūnę, stažuotoją leitenantę. Ją pargriovė, spardė, taip pat į galvą. Įraše girdėti „nužudyk ją“ ir keiksmažodis. Ji padavė skundą. Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl grupinio smurto prieš viešosios valdžios asmenį. Laurent Nuñez tai pavadino nepakenčiamu. Nacionalinio susivienijimo lyderė Marine Le Pen parašė, kad vaizdas, kai jauną pareigūnę veja kaimenė, šaukianti neapykantą, yra nepakenčiamas, ir kad už tai turi būti pavyzdinės bausmės.

Mel Gibson: Sveika, Prancūzija. Kaip sekasi jūsų daugiakultūriškumas?

Čia ir išsiskiria kalba. Prancūzijos didieji kanalai aprašė vejimasį, pargriovimą, spyrius, įžeidimus ir tyrimą. Dešiniosios ir užsienio alternatyvios redakcijos, tarp jų „Remix News“, tą patį įrašą pavadino mišrios kilmės jaunimo būrio darbu. Kitos, kaip Vengrijos „Hungarian Conservative“, tą patį būrį pavadino kraštutine kaire ir siejo su „Nepaklusnia Prancūzija“. Oficialūs prokuroro sakiniai, kurie pasiekė pirmuosius pranešimus, kilmės nei patvirtino, nei paneigė. Jie kalbėjo apie veiką, ne apie pavardžių sąrašą.

Tai ir yra tarpas, kurio didžioji antraštė dažnai neužpildo. Ji pasako „jaunuoliai“. Ji nepasako, ar tie jaunuoliai yra tos mokyklos mokiniai, ar atėję iš kitur, ar jau pažįstami policijai, ar pirmą kartą gatvėje. Švietimo ministras tą spragą uždarė iš dalies: mokytojai neatpažino priešais stovinčių kaip savo mokinių. Žvalgybos pranešimai vyriausybei, kuriuos citavo dalis leidinių, kaltino „Nepaklusnią Prancūziją“ ir jai artimus būrelius kurstant platesnį judėjimą. Partija tai neigia. Jos lyderis Jean-Luc Mélenchon ragino „įsiterpti“ prieš tai, ką jis vadino policijos žiaurumu. Vienas sakinys neneigia kito. Galima turėti pagrįstą pyktį dėl klasės ir tuo pačiu turėti žmones, kurie spiria gulinčiam į galvą. Ministras Geffray būtent taip ir sudėjo: reikalavimas viena, smurtas kita.

Ką pabrėžia viena pusė ir ką palieka kita

Didžiosios redakcijos – BFMTV, „Franceinfo“, „Le Parisien“, „Le Figaro“, BBC – šią savaitę laikėsi panašaus karkaso. Pradžia: mokiniai uždaro mokyklas dėl mokytojų stygiaus ir pastatų. Tada: smurtas, gaisrai, sulaikymai. Tada: Belforte sumuštas vadas, tyrimas, ministro pasmerkimas. Kilmė, jei ir girdisi įraše keiksmuose, į pagrindinį sakinį neperkeliama. Dalis skaitytojų tai vadina atsargumu. Dalis – nutylėjimu.

Paskutinės naujienos: PRANCŪZIJOJE KILO MASINIAI RIAUŠIAI... APPLĖŠTOS PARDUOTUVĖS, PADEGTOS MOKYKLOS, O POLICIJOS PAREIGŪNAMS IŠPILTA RŪGŠTIS Prancūzija yra GILIAI ĮSISKOLINUSI, susiduria su MIGRACIJOS KATASTROFA... o dabar PRANCŪZIJOS CIVILIZACIJA PATIRIA PUOLIMĄ.

Alternatyvios redakcijos daro priešingai. Jos pradeda nuo galvos spyrio, nuo žodžio „minia“, nuo Le Pen sakinio ir nuo klausimo, kodėl du kartus per dvi dienas pareigūnas vejamas kaip grobis. Jos rašo „daugiakultūrė“, net kai prokuroras tos dienos konferencijoje to žodžio nevartoja. Čia ir yra rizika abiem pusėms. Viena gali paslėpti tai, ką girdi gatvė. Kita gali priskirti kilmę anksčiau, nei ją patvirtina vardas ir byla.

Ką galima pasakyti neperžengiant šaltinio? Belforte mušė būrys, dauguma su gobtuvais, veidai dengti. Prokuroras sakė, kad pareigūnas atpažintas kaip policininkas, nors vilkėjo civilius drabužius. Įrašo garsas, kurį citavo „Le Parisien“, yra neapykantos pareigūnui, ne ginčas dėl lango klasėje. Paryžiaus pareigūnės byloje šaukta „nužudyk ją“. Tai ne mokyklos tarybos kalba. Ar tie konkretūs veidai yra užsieniečiai, Prancūzijoje gimę kitų tėvų vaikai, ar seni prancūzų priemiesčių būriai, spalio 4 d. ryto oficialūs tekstai dar neišskleidė. Kas tai slepia sąmoningai, o kas laukia pavardės, skaitytojas gali spręsti pats. Tylėjimas nėra tas pats, kas paneigimas.

Yra ir trečia linija, kurią valdžia mėgsta labiau už kilmę. Ji kaltina kraštutinę kairę kurstymu. Jei žvalgyba teisli, smurtas turi organizatorių. Jei partija teisli, valdžia ieško priešo, kad nereikėtų kalbėti apie klases be mokytojų. Abi gali būti iš dalies teisios. Organizatorius ir spardytojas nėra visada tas pats žmogus. Vienas gali kviesti į gatvę. Kitas gali spirti. Teismui rūpi antrasis. Politikai dažnai patogiau kalbėti apie pirmąjį.

Lietuviui tai nėra tolima gatvė

Lietuva neturi Belforto licėjaus ir neturi tokios savaitės skaičių. Bet turi savo bylą, kurią verta padėti šalia, ne tam, kad sulygintume, o tam, kad matytume, kaip ta pati valstybė elgiasi, kai mina puola pareigūną.

2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo mitingas prieš ribojimus virto riaušėmis. Mėtyti akmenys, buteliai, signalinės raketos. Nukentėjo 27 žmonės, iš jų 23 pareigūnai. Vienas jų teisme pasakojo, kad minia tempė žemyn ir mušė lazdomis. Byla truko ilgai. 2025 m. nuosprendžiai, aprašyti ir paranormal.lt tekste apie Seimo riaušių pamokas, daugiausia buvo laisvės apribojimai ir lygtinės bausmės, ne ilgi kalėjimai. Ten pat lyginta su 2023 m. Prancūzijos pensijų protestais, kai sužeista apie 200 pareigūnų, o bausmės siekė iki penkerių metų.

Skirtumas, kurį verta pasakyti garsiai: Lietuvoje 2021-ųjų minia buvo sava, be kilmės ginčo. Ginčas buvo dėl to, ar valstybė perlenkė su jėga, ir dėl to, ar metikas akmeniu yra riaušininkas, ar „susirūpinęs pilietis“. Prancūzijoje prie šio ginčo prisideda antras, kurio oficiali eilutė vengia. 2023 m. vasarą, po Nahelio mirties Nantere, šalis degė savaitę. Tą bangą paranormal.lt fiksavo kaip Makrono kaltinimą tinklams ir reikalavimą tramdyti neapykantą internete, o policijos sąjungos tada kalbėjo apie „laukine gaują“. Žodis tas pats, kurį Belforto prokuroras pakartojo 2026-ųjų spalį.

Dar viena gija iš tos pačios svetainės – Louis Narbonne byla ir tylos siena – rodo, kaip Prancūzijoje dalis redakcijų sustoja ties „jaunimo muštynėmis“, o šeimos ir dešinieji klausia, kodėl nepasakoma kilmė ir išsiuntimo iš šalies istorija. Belforto byla kol kas nėra žmogžudystė. Bet įprotis sustoti pusėje sakinio – tas pats.

Ko ši istorija dar neatsako

Pirma. Ar 18-metis, kurį prokuroras vadina puikiai atpažintu, bus sulaikytas ir ar jam bus pateiktas būtent nužudymo bandymo kaltinimas, ar švelnesnis. Spalio 4 d. rytą tai dar buvo atviras sakinys.

Antra. Ar upelio kadras pakeis teismo, ne interneto, vertinimą. Prokuroras paskandinimą neigia. Gynėjai beveik tikrai rodys tą patį kadrą kaip šiurkštų sulaikymą. Teismas gali pripažinti abu: sulaikymas buvo kietas, o spyris gulinčiam vis tiek yra atskira veika.

Trečia. Ar šalies skaičiai – šimtai sužeistų pareigūnų, tūkstančiai sulaikytų, uždarytos mokyklos – bus pavadinti mokinių pykčiu, ar miesto smurtu, kuris prisidengė mokiniu. Nuñez jau pasirinko antrą žodį. Mokyklų sąjungos laikosi pirmo. Geffray stovi per vidurį: reikalavimas tikras, gatvę perėmė ne mokiniai.

Ketvirta. Ar bus pasakyta tai, ko antraštė nepasako. Ne spėjimas. Pavardė, amžius, ar žmogus mokosi toje mokykloje, ar jau buvo sulaikytas, ar gimė Prancūzijoje. Kol to nėra, ir „visi jie vietiniai“, ir „visi jie atvykėliai“ yra šūkis, ne byla. Sąžiningas tekstas tą tuščią langelį palieka tuščią ir pasako, kad jis tuščias ne todėl, kad klausimas negražus, o todėl, kad atsakymo dar nėra viešame lape.

Išvada

Belforte spalio 2 d. civiliais drabužiais vilkėjęs policijos vadas buvo pargriautas ir muštas į galvą tol, kol neteko sąmonės. Tai patvirtina prokuroras, ministras ir didieji kanalai. Tyrimas dėl tyčinio nužudymo bandymo yra tikras. Pareigūno gyvybei, vėlesniais duomenimis, pavojus nebegrėsė. Diena prieš tai Paryžiuje panašiai buvo pargriauta ir spardyta pareigūnė. Šalyje per tas dienas sulaikyti tūkstančiai, sužeisti šimtai pareigūnų, uždaryta šimtai mokyklų.

Mokiniai turi apie ką pykti: tuščios mokytojų vietos ir apleisti pastatai nėra prasimanymas. Smūgis į gulinčio galvą irgi nėra prasimanymas. Didžioji antraštė gerai išlaiko pirmą sakinį ir atsargiai apeina antrą, kai kalba pasisuka apie tai, kas stovi su gobtuvu. Alternatyvi antraštė gerai laiko antrą sakinį ir kartais priskiria kilmę anksčiau, nei ją patvirtina teismas. Skaitytojui užtenka abiejų lapų. Užtenka ir trečio: prokuroro, kuris kol kas kalba apie veiką, vandenį iki kulkšnies ir atpažintą aštuoniolikmetį, o ne apie tai, kokią istoriją patogiau parduoti vakarui.

Šaltiniai

Pirminis tekstas, iš kurio pradėtas šis įrašas: pranešimas apie 2026 m. spalio 2 d. Belforto užpuolimą, su nuoroda į BFMTV vaizdą čia, ir į Marine Le Pen komentarą per Remix News. Data: 2026-10-02. Šis lietuviškas tekstas papildytas spalio 3–4 d. prokuroro ir spaudos duomenimis.

Pastaba faktų tikrintojams. Tekstas remiasi vardais įvardytais pranešimais: BFMTV, Franceinfo, Le Parisien, L’Est Républicain, BBC, Reuters ir prokuroro Paul-Édouard Lallois citatomis. Alternatyvūs leidiniai (Remix News ir kiti) cituojami kaip atskira pusė, ne kaip vienintelis faktas. Kilmė ten, kur jos nepaskelbė prokuroras, palikta kaip atviras klausimas, ne kaip įrodytas teiginys. Skaičiai skiriasi pagal dieną ir tarnybą – tai pažymėta tekste. Šaltinio patikimumą vertinkite pagal tai, ar sakinys turi vardą, datą ir nuorodą, o ne pagal tai, ar jis patogus.

Žymės:

Rašyti komentarą

Ką manote jūs? Parašykite savo nuomonę – kiekvienas komentaras svarbus! 😊 Būkite mandagūs. Draudžiama spaminti ar reklamuoti.

Naujesnė Senesni

Nemokami skelbimai

Įkeliama...
Bendrinti kitose programose
Kopijuoti Paskelbti nuorodą

Susisiekimo forma