Deja, suvokimas atėjo su amžiumi...
Vos prieš metus susidūriau su daugybe problemų. Tik saujelė pasiūlė pagalbą. O aš maniau, kad į mano bėdas atsilieps daug daugiau. Atleiskite už išsireiškimą, bet visuomenė labai "supuvusi".
Kiekvienas galvoja tik apie save ir kaip padaryti, kad jaustųsi gerai. Šiaip ar taip, po 50 metų nustojau daryti penkis dalykus. Deja, suvokimas atėjo su amžiumi.
Pagalba
Anksčiau buvau toks atviras pagalbai, kad pats ją pasiūlydavau anksčiau, nei draugas ar geras pažįstamas paprašydavo. Dabar taip nebedarau. Jei jums tikrai reikia pagalbos, prieikite ir paprašykite. Tačiau taip pat atsirenku, kam ir kaip padedu. Daug kartų esu padėjęs savo sąskaita ir už tai sumokėjęs savo problemomis.
Bendravimas
Dabar aš neįpareigoju bendrauti. Visada imdavausi iniciatyvos susitikti. Supratau, kad draugystė turi būti abipusė, o ne tik iš vienos pusės. Nereikia tiesti rankos tiems, kurie nesiekia tavęs.
Patarimai
Nustojau dalyti patarimus, nes daug kartų buvau kaltinamas dėl savo bėdų. O iš esmės turite galvoti apie "savo galvą ant pečių". Jūs tik paklausėte manęs, ką aš daryčiau, bet sprendimą vis tiek priimate jūs.
Klausytis nuolatinių skundų
Pastaruosius kelerius metus jaučiausi lyg būčiau "gyvenimo pagalvė". Daugelis mano draugų nuolat skųsdavosi manimi, visą negatyvumą išmesdavo ant manęs. Vaikščiojau lyg skęstanti vandenyje. Jie ant manęs išversdavo savo problemas, o aš jiems padėdavau jas išspręsti. Tuo tarpu jie vaikščiojo lyg niekur nieko.
Palaikyti, kai kas nors klysta.
Anksčiau negalėjau pasakyti žmogui, kad jis klysta, jei taip maniau. Dabar galiu iš karto pasakyti, ar žmogus teisus, ar klysta. Tiesą sakant, į situaciją ėmiau žiūrėti realistiškiau, o ne dėvėti rožinius akinius.