Puikiai suprantu, kad perskaičius šią istoriją, daugeliui jaunų damų sukils audringos emocijos ir ką galiu pasakyti…
Neseniai nusprendžiau publikuoti foto iš atostogų, kur aš su suknele ir be kosmetikos. Tai va, ant manęs supuolė „jaunos“ damutės, kurios palaikė mane pernelyg savimi pasitikinčia ir įžūlia.
Jei aš nemoku naudotis fotošopu, tai ką? Aš kažkokia ne tokia, brokuota, ar ką… O dar pasirodo, kad po 40-ies negalima taip „atvirai“ rengtis!
Tokios „jaunos“ damos laiko mus sena preke, kuri liko lentynoje ir jos niekas nenupirko…
Kodėl joms atrodo, kad mūsų gyvenimas baigėsi? Argi mes neturime teisės gyventi sau?
Ar po 45 pase turi užrašyti: „Anūkai, virtuvė ir viskas“?! Kodėl aš negaliu leisti sau vaikščioti trumpu apdaru, jei lauke karšta?
Ak, aš juk pamiršau! Žmonėms dabar malonu matyti dažytus veidus su tona makiažo ir atvirais apdarais… O aš niekam neįdomi ir nereikalinga… O ir išvis, kaip aš išdrįsau fotografuotis!
Bet aš visgi manau, kad tokios moterys negerbia pačios savęs. Juk jei moteris save gerbtų, ji neleistų sau šitaip kalbėti apie kitus.
Tačiau aš turiu ką pasakyti toms „jaunoms“ damoms! Mano mielosios, apie celiulitą aš išgirdau jau virš 40-ies iš jūsų pačių. Mano kartos moterys net nežinojo, kas tai yra. Apie epiliaciją mes sužinojome irgi iš jūsų kartos, mes nevaikščiojome su plaukų kuokštu ant nugaros, to neregėjome…
Taip, mes ne lėlės Barbės! Bet jūs irgi ne… Jums labai labai toli iki grožio. Jums atrodo, kad fotošopo pagalba galite apgauti žmones, bet ne. Realus gyvenimas rodo realius jūsų veidus…
Tiesa, tokie atsiliepimai ir pasipiktinimas irgi parodė jūsų veidus! Ką, man daryti?
