Mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto programą, kuri gali aptikti ateivių gyvybę fiziniuose mėginiuose, nors jie nėra tikri, kaip tiksliai ji veikia.
Naudodami naują mašininio mokymosi algoritmą, kuris buvo apmokytas naudojant įvairius šaltinius, pavyzdžiui, gyvas ląsteles, fosilijas, meteoritus ir susintetintas chemines medžiagas, tyrėjai praneša, kad dirbtinis intelektas gali atskirti biologinius ir nebiologinius mėginius 90 % tikslumu. Vis dėlto algoritmo vidiniai procesai tebėra apgaubti paslapties šydu.
Tyrėjai siūlo, kad šį naujovišką bandymą būtų galima beveik iš karto pritaikyti tokioms užduotims, kaip gyvybės požymių Marse paieška, panaudojant duomenis, gautus iš Marso uolienų mėginių, kuriuos surinko marsaeigis "Curiosity".
Be to, jis gali padėti išsiaiškinti paslaptingų senovinių uolienų, aptiktų Žemėje, kilmę. Rugsėjo 25 d. žurnale PNAS buvo paskelbtos komandos išvados.
"Šie rezultatai reiškia, kad galime rasti gyvybės formą iš kitos planetos, kitos biosferos, net jei ji labai skiriasi nuo mums žinomos gyvybės Žemėje", - sakė vienas iš tyrimo pagrindinių autorių Robertas Hazenas (Robert Hazen), Karnegio mokslo instituto Vašingtone astrobiologas.
"O jei aptiksime gyvybės požymių kitur, galėsime pasakyti, ar gyvybė Žemėje ir kitose planetose atsirado iš bendros, ar iš skirtingos kilmės.
"Kitaip tariant, šiuo metodu turėtų būti galima aptikti ne tik Žemės, bet ir ateivių biochemiją", - pridūrė jis.
"Tai labai svarbu, nes Žemės gyvybės molekulinius biomarkerius aptikti gana lengva, tačiau negalime manyti, kad ateivių gyvybė naudos DNR, aminorūgštis ir pan. Mūsų metodas ieško molekulinių pasiskirstymų dėsningumų, atsirandančių dėl gyvybės poreikio "funkcinėms" molekulėms."
