Paslaptingi laumių ratai pasirodo visame pasaulyje

Paslaptingi laumių ratai pasirodo visame pasaulyje

Kas yra keistieji plikos žemės žiedai, pasirodantys kai kuriuose sausringiausiuose pasaulio regionuose? Šis klausimas mokslininkus glumina jau kelis dešimtmečius, o pastaruoju metu jam skiriama vis daugiau dėmesio, nes visame pasaulyje aptinkama vis naujų vietų.

Žiedai, vadinamieji fėjų ratai, - tai apskritos žemės plotai be augmenijos, apsupti aukštesnių žolių žiedu. Jie gali būti kelių metrų arba 20 metrų skersmens ir dažnai susidaro į dideles grupes, kurios kraštovaizdyje sukuria įspūdingą raštą.

Pirmą kartą pasakų ratai buvo pastebėti Namibo dykumoje pietų Afrikoje, kur jų ypač daug ir jie itin ryškūs. Vėliau jų rasta ir sausringuose Vakarų Australijos regionuose. Tačiau pastaraisiais metais tyrėjai nustatė daugiau kaip 260 vietų, kuriose aptinkami fėjų ratai, įskaitant Angolą, Zambiją, Braziliją, Meksiką ir net Prancūziją.

Kas lemia šiuos paslaptingus darinius? Galutinio atsakymo kol kas nėra, tačiau iškeltos kelios hipotezės. Kai kurie teigia, kad pasakų ratai susidaro dėl termitų veiklos, nes šie vabzdžiai kuria požeminius tunelius, kurie turi įtakos vandens pasiskirstymui ir dirvožemio struktūrai.

Kiti teigia, kad pasakų ratai yra augalų konkurencijos rezultatas, nes kai kurie augalai išskiria chemines medžiagas, kurios slopina kaimynų augimą, todėl augmenijoje atsiranda spragų.

Dar kiti teigia, kad pasakų ratai yra natūralios saviorganizacijos rezultatas, nes augalai ir dirvožemis sąveikauja sudėtingais būdais, formuodami stabilius modelius, kurie maksimaliai padidina vandens ir maistinių medžiagų prieinamumą.

"Atlikome pasaulinį ir sistemingą į pasakų ratą panašių augalijos modelių vertinimą ir trijuose žemynuose aptikome šimtus [į pasakų ratą] panašių vietų", - naujame straipsnyje rašo aplinkosaugos mokslininko Emilio Guirado vadovaujami mokslininkai.

"Mūsų tyrimas pateikia įžvalgų apie šių žavių augmenijos modelių ekologiją ir biogeografiją bei pirmąjį jų paplitimo pasaulyje atlasą."

Atlikus daugiau šių mįslingų reiškinių tyrimų, galbūt daugiau sužinosime apie jų kilmę, evoliuciją ir ekologinį vaidmenį.

Post a Comment

Ankstesnis įrašas Kitas įrašas
Free mail

Nemokami skelbimai

Contact Form