Buvo manoma, kad piktavaliai ateiviai kada nors bandys užkariauti Žemę, todėl į orbitą buvo iškelta visiškai slapta kosminė programa “Saulės sargybinis“ (angl. “Solar Warden“). Tokio masto futuristinis projektas galėjo būti įgyvendintas tik pasitelkus pažangias ateivių technologijas - ar tai būtų atvirkštinė inžinerija iš rastų artefaktų ar technologijų, ar tiesioginė pagalba, gauta iš geranoriškų ateivių, kurie, atrodo, remia žmoniją. Kitas, dalykas, gal tai tik pinigų plovimas ir pinigų įsisavinimas.
„Saulės sargybinio“ kosminė programa buvo pradėta maždaug prieš 40 metų ir nuo to laiko skrieja aplink Žemę, nors plačioji visuomenė apie ją nieko nežino. Tai gali atrodyti šiek tiek perdėta, tačiau pažvelkime, ką 2001 metais JAV kariuomenės skaitmeniniuose kataloguose aptiko britų programišius Haris Makinonas (Gary McKinnon).
Haris Makinonas (Gary McKinnon)
Įsilaužęs į maždaug 100 JAV kariuomenės ir NASA terminalų, ieškodamas vyriausybinių bylų apie nemokamą energiją ir kitas visuomenei naudingas technologijas, Makinonas aptiko slaptų bylų, kuriose minimi „ateivių pareigūnai“, taip pat informaciją apie pervedimus „iš laivyno į laivyną“. Jo paieškos metu dažniau nei kiti terminai pasitaikydavo dar vienas - “Saulės sargybinis“.
„Yra keletas labai patikimų žmonių, kurie visi sako: „Taip, yra NSO technologija, antigravitacija, laisvoji energija, ir ji yra nežemiškos kilmės, ir jie užgrobė bei rekonstravo kosminius laivus“, - sakė Haris Makinonas.
Prieš neteisėtai įsilauždamas į NASA serverius, programišius dalyvavo informacijos atskleidimo projekte - ne pelno siekiančioje grupėje, „kurios tikslas - atskleisti visuomenei tariamas vyriausybės žinias apie NSO, nežemišką intelektą ir pažangias energijos bei varomąsias sistemas“.
Galite įsivaizduoti, kokių rūpesčių jis sukėlė Amerikos, kurios prezidentu tuo metu buvo Džordžas Bušas (George W. Bush), institucijoms. Teisingumo departamentui pavyko nustatyti nusikaltėlį, negailestingai jį apkaltinti, kad tai buvo „didžiausias visų laikų įsilaužimas į karinius kompiuterius“, todėl pareikalauta nedelsiant išduoti Makinoną.
Jei Jungtinė Karalystė būtų pritarusi šiam sprendimui, programišius būtų nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir atlyginti milijonų dolerių žalą. Laimei, po kelių teismų Jungtinėje Karalystėje Makinonas buvo reabilituotas dėl žaidimo taisykles keičiančios svarbios informacijos, tačiau pagal susitarimą jam buvo uždrausta ją atskleisti.
Tačiau niekas negalėjo atšaukti anksčiau atskleistos informacijos, kuri ir šiandien tebėra prieinama visuomenei. Štai ką britų programišius atskleidė apie visiškai slaptą kosminį laivyną, žinomą kaip „Saulės sargybinis“:
„Jį sudaro daugybė skirtingas funkcijas vykdančių erdvėlaivių. Yra aštuoni didžiuliai cigaro formos kosminiai laivai ir maždaug keturios dešimtys mažesnių „tyrinėjimo laivų“.
Laivyną valdo JAV karinio jūrų laivyno Tinklo ir kosmoso operacijų vadovybė (NNSOC), o trijuose laivuose tarnauja šimtai „kosmoso desantininkų“. Kiekviename baziniame laive dirba apie 300 tyrėjų ir technikų“.
Apie pradinį „Saulės sargybinio“ programos etapą, taip pat apie agentūras ir korporacijas, dalyvavusias ją finansuojant ir projektuojant, žinoma nedaug, tačiau NSO bendruomenėje sklando gandai, kad jai tiesiogiai padėjo kitos nežemiškos rūšys.
Kiti žemiškieji filantropai yra įvairūs JAV aerokosminio sektoriaus „juodojo biudžeto programų“ rangovai, kurie aktyviai prisideda prie „Saulės sargybinio“ programos plėtros. Kitos šalys, dalyvaujančios šioje visiškai slaptoje misijoje, yra Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada ir Rusija.
„Saulės sargybinio“ technologija nuolat bandoma tokiose slaptose bazėse kaip 51-oji zona, S4, Raito Patersono oro pajėgų bazė, Dagvėjaus poligonas ir liūdnai pagarsėjusi Dulsės požeminė bazė. Teiginiai negali būti lengvai ištirti dėl jų slaptumo, todėl visa ši istorija artimesnė tikrovei nei prasimanymams.
1993 metais buvęs „Lockheed Martin Skunk Works“ generalinis direktorius Benas Ričas (Ben Rich) Kalifornijos universiteto (Los Andželas) Džeimso Alumni centre pasakė kalbą apie kosmoso technologijų pažangą, užfiksuotą per pastaruosius 40 metų.
Paskutinėje pristatytoje nuotraukoje buvo matyti juodas disko formos objektas, „iššokantis į kosmosą“. Po to Benas entuziastingai pasakė, kad „dabar mes turime technologiją, leidžiančią pargabenti ateivius namo“.
Klausytojai jo teiginį priėmė ne kaip savaime suprantamą dalyką, bet su dideliu skepticizmu.
Tačiau jie nežinojo, kad „Lockheed Skunk Works“ daugiau nei 70 metų projektuoja ir gamina aukštųjų technologijų lėktuvus, kurių pasiekimai primena bombonešį U-2, „F-22 Raptor“, „SR-71 Blackbird“ ir „F-117” Nighthawk“.
Turint tai omenyje, kartu su technologinėmis naujovėmis, kurias matome šiandien, natūralu daryti prielaidą, kad „Skunk Works“ bendrovė yra atsakinga ir už kitus futuristinius skraidančius aparatus, apie kuriuos nesame girdėję.
Praėjo 30 metų nuo tada, kai Benas Ričas gyrėsi savo bendrovės pasiekimais, ir jei jo teiginys buvo teisingas, galime tik spėlioti apie šiandieninių prietaisų galimybes. Ar tuomet turėtume teigti, kad Žemėje įsikūrę gamintojai yra susiję su pastaraisiais metais sparčiai didėjančiu NSO stebėjimų skaičiumi?
Ar skraidančios lėkštės yra tariamos „Saulės sargybinio“ programos dalis? Jei taip, tai visiškai slaptos kosminės programos, gerokai pranokstančios mūsų žmogiškosios vaizduotės galimybes, egzistavimas tikrai galėtų paaiškinti daugybę dalykų šioje planetoje, kurie nesutampa, ir neabejotinai apgintų visų sąmokslo teorijų šalininkų reputaciją.
