Tai gali būti partneris, mūsų draugas, bičiulis ar artimas giminaitis. Kai asmuo kreipiasi į mus su prašymu pasikalbėti, svarbu suprasti, kokį poreikį jis nori patenkinti šiuo dialogu.
Pavyzdžiui, partneris ateina pas mus norėdamas papasakoti, kokių problemų turi darbe. Jis skundžiasi savo viršininku, kuris šį mėnesį neskyrė jam premijos, nes mūsų partneris nesugebėjo laiku užbaigti projekto. Viena vertus, mes suprantame, kad mūsų partneris kaltas - tai jis nesugebėjo laiku užbaigti projekto, todėl logiška, kad iš jo buvo atimta premija. Tačiau kai jis mums skundžiasi, kaip blogai jaučiasi, svarbu išsiaiškinti, kokios reakcijos jis iš mūsų nori.
Dažnai pasitaiko, kad partneris papasakoja mums apie tokią situaciją, o mes iš karto pradedame patarinėti, ką daryti: „Klausyk, kitą kartą padaryk projektą laiku. Jei aš būčiau tavo vietoje...“. Norime padaryti gerą darbą ir tikimės dėkingumo iš žmogaus, bet jis supyksta ir sako: „To iš tavęs nesitikėjau, daugiau nieko tau nesakysiu“.
Tai rodo, kad jis tikriausiai kreipėsi norėdamas sulaukti paramos, o mes ėmėme jam patarinėti.
Jis ateidavo norėdamas patenkinti visai kitą poreikį. Jam nereikėjo mūsų patarimo, jis kreipėsi į mus paramos.
Parama ir patarimas yra skirtingi dalykai.
Parama - tai žmogaus poreikis gauti iš mūsų žodžius „aš tave suprantu“ arba tiesiog galimybę pabūti su mumis, arba parama mūsų apkabinimu. Jis tiesiog nori, kad būtume su juo jo liūdnuose jausmuose. Jei jis būtų norėjęs patarimo, būtų reagavęs kitaip - būtų pasakęs: „Duokite man patarimą šioje situacijoje!“.
Taigi svarbu, jei tai poros situacija, tiesiai paklausti: „Ar tau reikia mano paramos arba patarimo?“.
O partneris įvertina savo poreikį ir pasako, ko norėtų.
Jei partneris sako, kad jam reikia mūsų paramos, net jei turime daug patarimų, turėtume susilaikyti ir neduoti savo neprašytų patarimų. Jei jis sako, kad nori iš mūsų patarimo, o mes suprantame, kad mūsų patarimai jam gali nepatikti, taip pat galime iš karto jį apie tai įspėti: „Mano patarimai tau gali nepatikti, bet jei esi pasiruošęs, aš vis tiek tau juos duosiu.
Jei jis atsakys: „Taip, aš pasiruošęs“. Tada mes duodame patarimą, o tada jis yra laisvas jį priimti arba daryti savaip.
Šią bendravimo formą galime taikyti bendraudami su giminaičiais, draugais ir pan. kad išvengtume žmonėms neprašytų patarimų ir kad bendravimas būtų veiksmingas.
