Mūsų pastate susiklostė gana keista situacija. Esu taip apstulbusi, kad net nežinau, kur kreiptis ir kam skųstis.
Maždaug prieš pusmetį į mūsų laiptinę įsikėlė nauji nuomininkai. Buvusi kaimynė yra mirusi, o jos neišmintinga dukra net nepasivargino patikrinti, kokiems žmonėms parduoda savo mirusios mamos butą!
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo visiškai padoriai. Jauna pora su kūdikiu ir aukle. Kaimynės berniukui maždaug ketveri metai.
Šiuolaikinis jaunimas gana pažangus, kalbant apie vaikų auklėjimą. Nepritariu auklėms ir guvernantėms, bet tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
Iš pradžių nepastebėjau nieko keisto. Tačiau vieną dieną netyčia tapau liudininku, kaip kaimynas bučiavosi su savo vaiko aukle!
Negalėjau patikėti savo akimis. Jie abu iš kažkur grįžo, o aš tik nuėjau išnešti šiukšlių ir pamačiau juos aistringai besibučiuojančius tiesiai ant laiptų aikštelės!
Gaila, kad to nežinojau. Prireikė kelių dienų, kad suvirškinčiau informaciją apie tai, kokia bjauri ir šlykšti buvo mūsų naujoji kaimynė. Bet tai, kad aš jį pagavau, kaimynui nė kiek nesutrukdė. Jis vis grįždavo iš darbo su žmona.
Kaimyno žmona atrodė laiminga. Ji apskritai yra labai besišypsanti jauna moteris. Visada pasisveikindavo ir paprašydavo sūnaus pasisveikinti. Žiūrėdamas į jos nerūpestingą elgesį padariau išvadą, kad ji nežinojo apie savo vyrą ir auklę.
Man pasidarė gaila kaimynės. Ilgai svarsčiau, ką turėčiau daryti. Bet vis dėlto priėjau prie išvados, kad jei būčiau šios apgautos moters vietoje, norėčiau sužinoti tiesą.
Kitą dieną pasivijau kaimynę ryte, kai ji išeidinėjo į darbą. Tokiu metu dažnai susidurdavome su ja laiptų aikštelėje.
Papasakojau jai viską, ką mačiau savo akimis. Stengiausi parinkti kuo švelnesnius žodžius, kad dar labiau netraumuočiau moters. Tačiau jos reakcija mane šokiravo.
Kaimynė tik nusišypsojo ir pasakė, kad viską žino. Ji žino, kad jos vyras miega su šia moterimi. Tik aš klydau. Tai ne auklė, o antroji jos vyro žmona.
Ir jie visi tam neprieštarauja! Kaip man pasakojo kaimynė, prieš porą metų jos vyras turėjo šoninį romaną, bet kadangi jis myli ir savo žmoną, tai palaidūnas vyras pasiūlė tokią išeitį iš padėties. Dabar jie visi gyvena kartu ir visi yra laimingi.
Žinoma, negalėjau palikti tokios situacijos atsitiktinumui. Manau, ne paslaptis, kad mūsų šalyje poligamija nėra leidžiama. Taigi nuėjau rašyti pareiškimo policijai.
Tačiau policija iš manęs tik atvirai pasišaipė. Jie pasakė, kad tokio nusikaltimo, kaip mylėti moteris, nėra. Jie sakė, kad niekas jų prievarta nelaiko ir neprirakina prie radiatoriaus, todėl nėra jokio nusikaltimo.
O ką tokiu atveju turėčiau daryti aš? Aš turiu du nepilnamečius vaikus! Kaip turėčiau paaiškinti savo paaugliams vaikams, kad tiesiogine to žodžio prasme šalia mūsų gyvena iškrypėlių šeima? Su kokiu pavyzdžiu jie kasdien susidurs?
Nusprendžiau parašyti žinutę į bendruomenės pokalbių kambarį. Mūsų pastate gyvena nemažai jaunų šeimų, todėl norėjau sulaukti jų palaikymo, kad galėtume kartu sugalvoti, kaip užtikrinti mūsų vaikų saugumą.
Tačiau vietoj palaikymo sulaukiau priešingos reakcijos. Sulaukiau lavinos neigiamų žinučių. Pasirodo, dauguma namų nemato nieko baisaus tame, kad vienas vyras vienu metu gyvena su dviem moterimis.
Netgi priešingai, daugelis man patarė nesikišti į svetimą šeimą, leisti žmonėms patiems susitvarkyti.
Dabar galvoju rašyti prašymą globos institucijoms. Juk šiame bute auga mažas berniukas! Kokį požiūrį vaikas įgis žiūrėdamas į tokią šeimą? Jis turi vieną tėvą ir dvi mamas!
Niekada nemaniau, kad teks susidurti su tokiu dalyku, net ir mano kaimynystėje! Baisu, kokia degradavusi tapo mūsų visuomenė, kad niekam nerūpi tai, kas nutiko.
