Prieš dvi dienas JAV Arizonos valstijos gyventojas vietos bendruomenėje parašė apie neįprastą reiškinį, kurį tą dieną matė.
Tai nutiko, kai jis žygiavo pėsčiomis po vietos Superstition kalną (Superstition Mountain), kuris jau mažiausiai tris šimtmečius apipintas mitais ir legendomis apie dingusį indėnų auksą ir prakeiksmus jį radusiems.
Vyriškis nurodė, kad takas, kuriuo jis ketina eiti, yra dviejų mylių ilgio, ir kai iki kalnų papėdės buvo likę maždaug pusė mylios, jis priėjo prie ženklo, norėdamas įsitikinti, ar eina teisingu keliu.
Staiga netoli, kažkur priekyje, jis išgirdo garsą, tarsi kažkas būtų nukritęs ir stipriai atsitrenkęs į uolas. Tuoj po to iš tos pačios pusės pasigirdo keistas, lyg kokio didelio gyvūno, "čiauškėjimo" garsas.
Vyras pagalvojo, kad galbūt šis gyvūnas nėra plėšrūnas ir nėra jam pavojingas, bet šiaip sau pasiėmė akmenį ir lėtai grįžo prie tako. Tuomet jis paskambino savo draugei, bet kol su ja kalbėjosi telefonu, oras ėmė blogėti. Pakilo stiprus vėjas ir smarkiai nukrito temperatūra.
Pradėjo lyti ir vyras pamatė, kad jo link artėja stipri audra. Jis ėjo taku greičiau. Kas minutę ar dvi jis žvalgėsi atgal, norėdamas įsitikinti, ar audra jį nepasivijo.
Staiga dešinėje pusėje jis pamatė keistą skraidantį objektą, panašų į aitvarą. Objektas taip ryškiai švietė, tarsi būtų padarytas iš aliuminio folijos, kartu skleisdamas mėlyną šviesą.
Objektas buvo maždaug 100 pėdų (30 metrų) atstumu nuo jo ir staiga staigiai pakilo į dangų ir per 3-4 sekundes dingo debesyse.
Pirmoji vyro mintis buvo ta, kad tai buvo panašu į tai, tarsi kažkas nuo žemės būtų pašvietęs labai stipriu prožektoriumi ar žibintuvėliu, o paskui nukreipęs jį į viršų, todėl apskritimas taip staigiai pajudėjo į debesis. Tačiau tuoj pat jis suprato, kad tas prožektorius ar žibintas turėjo būti labai galingas, kad apskritimas iš jo būtų matomas debesyse tokiame aukštyje.
Dabar jis spėja, kad galėjo matyti kamuolinį žaibą, ir džiaugiasi, kad jam pavyko nueiti iki pat tako, kol jį užklupo audra.
"Tiesą sakant, neturiu jokio supratimo, kas tai buvo. Netikiu nei vaiduokliais, nei ateiviais, nei niekuo panašiu. Man tai atrodė kaip žiburys, bet ant tako nebuvo jokių kitų žmonių ir aš net sušukau "labas" ta kryptimi, iš kurios jis sklido.
Be to, švytėjimas sklido už 50-100 metrų nuo tako, o ta vietovė nėra žinoma kaip stovyklavietė (t. y. ten beveik nebuvo stovyklautojų). Po to daugiau to švytėjimo nemačiau.
Jis neskleidė jokio garso, o visa tai truko gal 20 sekundžių. Nepajutau, kad man plaukai stojosi piestu, bet ore tikrai jautėsi kažkokia įkrova.", - savo įrašo komentaruose rašė turistas.
