Senovės matematikos istorija dažnai asocijuojasi su Pifagoru, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad vaviloniečiai jau gerokai prieš jį turėjo pažangių matematikos žinių. Vykdant išsamius archeologinius tyrimus, atrasta, kad vaviloniečiai naudojo Pifagoro teoremą ir kitus trigonometrinius principus, palikdami įspūdingus įrodymus molinėse lentelėse. Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie matematikos raidą ir senovės kultūrų indėlį į šią sritį.
Mokyklose mes dažnai mokomės, kad senovės graikų filosofas Pifagoras buvo pirmasis, suformuliavęs teoremą, susiejančią stačiojo trikampio šonus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis teiginys yra mitas. Vaviloniečiai žinojo apie Pifagoro teoremą gerokai anksčiau, nei ji buvo priskirta Pifagorui, rašo IFLScience.
Tyrinėtojas dr. Danielis Mensfieldas teigia, kad vaviloniečių žinios apie matematiką yra neįtikėtinas senovinio trigonometrinio mąstymo pavyzdys. Senovės Vavilone palikta daugybė molinių lentelių su matematiniais skaičiavimais, iš kurių vienoje, žinomoje kaip IM 67118, užfiksuota, kaip apskaičiuoti stačiojo trikampio įstrižainę naudojantis Pifagoro teorema. Ši lentelė datuojama tarp 1900 ir 1600 metų pr. m. e., taip pat žymiai anksčiau už Pifagoro gimimą, kuris įvyko apie 570 m. pr. m. e.
Dar vienoje lentelėje, datuojamoje apie 1800–1600 m. pr. m. e., vaizduojamas kvadratas su viduje pažymėtais trikampiais. Vaviloniečių skaičiavimo sistema rodo, kad jie ne tik žinojo Pifagoro teoremą, bet ir kitus pažangius matematikos principus. Matematikas Brusas Ratneris pažymi, kad šie atradimai rodo, jog vaviloniečiai suprato santykį tarp kvadrato įstrižainės ilgio ir jo šonų, kas galėjo būti pirmas pripažintas nelygusis skaičius.
Klausimas kyla: kodėl teorema vis dar vadinama Pifagoro vardu? Atsakymas slypi Pifagoro mokyklos veikloje, veikiančioje šiuolaikinėje pietų Italijoje. Pifagoro žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą žodžiu, nes rašymo priemonių buvo mažai. Dauguma atradimų, padarytų pifagoriečių, buvo priskirti pačiam Pifagorui, todėl terminas „Pifagoro teorema“ tapo plačiai pripažintu.
Ši senovės matematikos istorijos atradimas iššaukia tradicinius požiūrius ir leidžia geriau suprasti Vavilono kultūrą. Dr. Mensfieldas sako, kad „vavilonietiškas supratimas yra netikėtas prequel’as“, kuris pakeičia mūsų požiūrį į vieną žinomiausių formulių pasaulyje.
Dabar, kai žinome, kad vaviloniečiai turėjo pažangių matematikos žinių anksčiau nei Pifagoras, galime geriau suprasti, kaip matematikos istorija yra susijusi su įvairiomis kultūromis ir kaip ji vystėsi per šimtmečius. Vaviloniečių indėlis į šią sritį yra svarbus ne tik dėl žinių, bet ir dėl to, kad jis rodo, kaip senovės civilizacijos prisidėjo prie mūsų šiuolaikinio mąstymo formavimosi.
Pastaruoju metu mokslininkai randa vis daugiau molinių lentelių su matematiniais skaičiavimais, įrodydami, kad senovės civilizacijos, tokios kaip Vavilonas, turėjo išsivysčiusias matematikos sistemas. Pavyzdžiui, neseniai atrasta lentelė, datuojama 1500 m. pr. m. e., rodo, kad vaviloniečiai galėjo skaičiuoti ne tik plotus, bet ir tūrius, turėdami pažangių geometrijos žinių.