Išdavystė – tai ne tik skausmingas iššūkis poroms, bet ir sudėtingas reiškinys, kuris gali pasitaikyti net laimingose santykiuose. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad laimė ir ištikimybė yra neatsiejamos, tačiau specialistai rodo, kad emociniai poreikiai, nuobodulys ir net nesaugumas gali skatinti partnerius ieškoti jaudulio kitur. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl žmonės, turintys stabilias ir laimingas sąjungas, vis tiek gali pasiduoti neištikimybės pagundoms.
Išdavystė – tai sudėtingas reiškinys, kuris ne visada rodo, kad santykiai yra blogi. Kaip rašo Jana Hocking, kartais net laimingi partneriai gali pasiduoti šoniniams santykiams dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, vienas iš motyvų gali būti emocinis patvirtinimas. Kai kurie žmonės ieško patvirtinimo savo patrauklumui, ypač jei jaučia nesaugumą. Hocking pabrėžia, kad „tokie partneriai galvoja: ‘Ji tokia karšta, man reikia įrodyti, kad ir aš esu patrauklus.’“
Taip pat neištikimybė gali būti susijusi su nuoboduliu. Slapti romanai gali suteikti jaudulio ir adrenalino, kurio trūksta kasdieniame gyvenime. Hocking tai apibūdina kaip norą pabėgti nuo rutinos, ieškoti naujų potyrių.
Įdomu, kad tam tikros charakteristikos, pavyzdžiui, partnerio „žavumas“, taip pat gali sukelti nesaugumą. Hocking atskleidžia, kad tokie partneriai gali tapti raudonomis vėliavomis santykiuose.
Kai kurios moterys stengiasi išvengti neištikimybės net drastiškais būdais. Pavyzdžiui, kaip pasakojama apie Dereko Moriso žmoną, kuri sukūrė prietaisą, kad jo automobilio durelėse projektuotų savo veidą ant grindinio, kai jis jas atidaro. Tai simbolizuoja nuolatinį priminimą apie meilę ir ryšį, stengiantis užkirsti kelią galimoms pagundoms.
Išdavystė gali būti sudėtinga ir dažnai neaiški tikrovė, tačiau svarbu ją analizuoti ne tik per santykių prizmę, bet ir per asmenines emocijas ir poreikius, kurie gali skatinti tokius veiksmus.
