Senovės romėnų inžinerinės paslaptys ir toliau stebina mokslo pasaulį. Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai atskleidė, kad romėnų betono ilgaamžiškumo paslaptis slypi ne tik komponentų pasirinkime, bet ir ypatingoje technologijoje, vadinamoje "karštuoju maišymu". Šis metodas leido romėnams statyti struktūras, kurios išliko tūkstančius metų, ir dabar gali atverti naują puslapį šiuolaikinėje statyboje.
Mokslininkai iš Masačusetso technologijų instituto išsiaiškino, kaip senovės romėnams pavyko sukurti itin tvirtą betoną. Paaiškėjo, kad paslaptis slypi ypatingoje maišymo technologijoje. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale "Science Advances" (SA).
Senovės romėnai buvo žinomi dėl savo inžinerinių pasiekimų, o vienas iš jų pagrindinių paslapčių buvo neįtikėtinai tvirtas betonas. Šis medžiaga leido pastatams, tokiems kaip Panteonas Romoje, išlikti beveik 2 tūkstančius metų.
Anksčiau manyta, kad romėnų betono ilgaamžiškumą lemia jo sudėtis — vulkaninių pelenų (pozzolana) ir gesintos kalkės mišinys. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad paslaptis glūdi ypatingoje maišymo technikoje, vadinamoje "karštuoju maišymu".
Analizuojant senovinio betono pavyzdžius, buvo aptiktos baltos kalkių intarpų, anksčiau laikytos defektais. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad šios dalelės atlieka svarbią funkciją: kai betonas įtrūksta, šios kalkių dalelės ištirpsta vandenyje, užpildydamos plyšius ir atstatydamos medžiagos vientisumą. Eksperimentai parodė, kad pagal šią technologiją sukurtas betonas gali savaime užsigydyti pažeidimus vos per dvi savaites.
Papildymai:
-
Technologija: "Karštojo maišymo" metodas apima betono komponentų maišymą aukštoje temperatūroje, kas padeda sukurti stipresnius cheminius ryšius tarp medžiagų.
-
Istorinė reikšmė: Šis atradimas ne tik paaiškina, kaip romėnai galėjo statyti struktūras, kurios išliko per tūkstantmečius, bet ir atskleidžia, kaip jie galėjo adaptuotis prie statybų sąlygų, tokių kaip drėgnumas ir žemės drebėjimai.
-
Moderni nauda: Mokslininkai tiki, kad šio atradimo principai gali būti pritaikyti šiuolaikiniame statybų sektoriuje, kurdami betoną, kuris būtų atsparesnis korozijai, mažiau reikalautų priežiūros ir būtų draugiškesnis aplinkai.
-
Ekologinis aspektas: Suprantant, kaip romėnai naudojo natūralius, lengvai prieinamus resursus, galime mąstyti apie tvarių, mažiau energijos reikalaujančių statybinių medžiagų kūrimą.
-
Praktiniai eksperimentai: Tyrėjai jau testuoja šiuolaikines betono versijas, kurios imituoja romėnų techniką, siekiant patvirtinti teorines išvadas ir išbandyti jų pritaikomumą realiose statybose.
-
Kitos aplikacijos: Be pastatų, ši technologija gali būti naudinga ir kitose srityse, pavyzdžiui, infrastruktūros projektuose, kur ilgaamžiškumas ir savigydos savybės yra itin svarbios.