Didėjant migracijos krizei, Lenkija įves sienų su Vokietija kontrolę

Įžanga: Pastaraisiais metais Europą purto nelegalių migrantų krizės, kurios kelia įtampą net tarp artimiausių kaimynų. Lenkijos sprendimas atkurti laikiną sienų kontrolę su Vokietija ir Lietuva nuo liepos 7 dienos atspindi augančią regiono įtampą ir kelia klausimų apie Šengeno erdvės ateitį. Kaip šis sprendimas paveiks laisvą judėjimą, Lietuvos ir Lenkijos santykius bei visos Europos Sąjungos saugumo politiką? Šiame straipsnyje nagrinėjame šią temą, papildydami ją naujausiais pavyzdžiais, ekspertų įžvalgomis ir galimais sprendimais.

Lenkijos pasienio kontrolės punktas su Vokietija ir Lietuva

(AP Photo/Matthias Schrader)

Lenkija ketina atkurti laikiną sienų su Vokietija ir Lietuva kontrolę - į šį sprendimą jau reagavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas apie šią priemonę paskelbė antradienį, teigdamas: „Lenkijos premjeras D. Tuskas pranešė, kad šiuo metu Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija ruošiasi būtinam įstatymo įgyvendinimui: “Nusprendėme atkurti laikiną kontrolę Lenkijos pasienyje su Vokietija ir Lenkijos pasienyje su Lietuva.

Jis sakė, kad naujoji sienų kontrolė skirta „apriboti ir sumažinti nekontroliuojamą migrantų srautą pirmyn ir atgal“.

Pastaruoju metu keliuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip Vokietijos policija išmeta migrantus per sieną, o tai paskatino lenkus įvairiuose pasienio punktuose steigti piliečių patrulius. Padėtis išlieka nestabili.

Be to, pagrindinė D. Tusko opozicija - Lenkijos Teisės ir teisingumo partija (PiS) - ir toliau smarkiai jį puola dėl šio klausimo.

"Vokietija reguliariai perkelia nelegalius migrantus į mūsų pusę. Valstybė abdukavo, o chaosas ir nebaudžiamumas auga sulig kiekviena diena. Pareigūnams trūksta priemonių veikti. Jie palikti likimo valiai. Kartėlinė valstybė vėl patyrė nesėkmę. Paprasti žmonės - piliečiai - pradeda organizuotis ginti sieną. Ir mes nepaliksime jų vienų", - rašė PiS lyderis Jaroslawas Kaczyńskis.

Jis pridūrė, kad "Teisės ir teisingumo parlamentarai ir aktyvistai vyks į pasienį. Palaikysime tuos, kurie kovoja už mūsų šeimų saugumą. Reikalaujame imtis neatidėliotinų veiksmų: uždrausti įvažiuoti į Lenkijos teritoriją asmenims iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos ir atkurti atsitiktinius patikrinimus pasienyje su Vokietija. Lenkijos saugumas yra nediskutuotinas."

D. Tuskas atskleidė, kad jis ne kartą diskutavo su Vokietijos kanclere ir pareiškė, kad „Lenkijos kantrybė šiuo klausimu nėra beribė“, ypač atsižvelgiant į pasikeitusią praktiką, kuri apsunkina teisėtą asmenų grąžinimą į Lenkiją.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, antradienį komentuodamas įvykius, patvirtino, kad Vokietija „glaudžiai bendradarbiauja su Lenkija sienų kontrolės srityje“.

Jis taip pat pabrėžė Vokietijos įsipareigojimą išsaugoti Šengeno erdvę, tačiau pabrėžė, kad „ji galės funkcionuoti tik tuo atveju, jei ja nepiktnaudžiaus nusikaltėliai, neteisėtai gabenantys migrantus“.

Po A. Merzo pergalės rinkimuose Vokietija įrengė įvairius pasienio kontrolės punktus prie šalies sienų. Daugeliu atvejų Vokietijos policija daugelį šių migrantų atmeta pasienyje. Lenkai, matyt, nori, kad jie ir toliau judėtų į Vokietijos teritoriją, o tai didina įtampą.

Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kalbėdamas spaudos konferencijoje Vilniuje, atskleidė, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pirmadienio vakarą jį informavo apie Lenkijos ketinimus įvesti sustiprintą kontrolę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

A. Budrys pabrėžė, kad svarbu įvertinti "tikrąjį skaičių, dinamiką, sulaikytų nelegalių migrantų skaičių Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje. Kai kuriuos duomenis jau turime".

Baigdamas jis teigė, kad būtina nustatyti veiksmingas priemones, kurios „nepažeis mūsų bendro intereso laisvai judėti žmonėms, taip pat prisidės prie mūsų siekio tvirtai ir griežtai saugoti Europos Sąjungos ir NATO išorės sieną“.

Išvados: Ar Yra Išeičių?

Lenkijos sprendimas atkurti sienų kontrolę yra atsakas į realias problemas, tačiau jis taip pat kelia klausimų apie Europos vienybę ir Šengeno erdvės ateitį. Ar pavyks rasti sprendimus, kurie suderins saugumą ir laisvą judėjimą? Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas bus esminis, tačiau piliečių iniciatyvos ir emocingos diskusijos rodo, kad šie klausimai liečia kiekvieną iš mūsų.

Kviečiame diskutuoti! Ką manote apie Lenkijos sprendimą? Ar Šengeno erdvė išliks nepakitusi? Dalinkitės savo nuomone komentaruose arba mūsų bloge.

Post a Comment

Ankstesnis įrašas Kitas įrašas

Nemokami skelbimai

Contact Form