2025 m. rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje įvyko istorinis posėdis, kuriame vis daugiau šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Kanadą, Australiją ir kitas, oficialiai pripažino Palestinos valstybingumą. Šis sprendimas atspindi augantį tarptautinį palaikymą dviejų valstybių sprendimui, siekiant užtikrinti taiką tarp Izraelio ir Palestinos. Tačiau Izraelio atsakas, kariniai veiksmai Gazos ruože ir kaltinimai genocidu kelia naujų iššūkių šiam procesui. Šiame straipsnyje aptariame naujausius įvykius, šalių pozicijas ir galimas pasekmes Artimųjų Rytų geopolitikai.
Gazos ruožas. Vyras neša sužeistą vaiką. Foto: Reuters įrašo kadras
Augantis Palestinos valstybingumo pripažinimas
Rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) įvyko aukšto lygio susitikimas, skirtas dviejų valstybių sprendimui. Per šį renginį kelios šalys, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Liuksemburgą, Maltą ir Monaką, paskelbė apie Palestinos valstybingumo pripažinimą. Šios šalys prisijungė prie daugiau nei 150 kitų valstybių, kurios jau anksčiau pripažino Palestiną kaip suverenią valstybę. CNN praneša, kad apie 80% JT narių dabar remia dviejų valstybių principą, kuris numato taikų Izraelio ir Palestinos sambūvį (CNN).
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Veveras (angl. Bart De Wever) savo kalboje pabrėžė, kad Palestinos valstybingumo pripažinimas yra „stiprus politinis ir diplomatinis signalas pasauliui“. Tačiau jis pridūrė, kad visiškas pripažinimas ir diplomatiniai santykiai, įskaitant Belgijos ambasados atidarymą Palestinoje, bus įgyvendinti tik po to, kai bus pasiekti tam tikri tikslai, tokie kaip „Hamas“ demilitarizavimas ir įkaitų paleidimas (The Times of Israel).
Panašiai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (angl. Emmanuel Macron) paskelbė, kad Prancūzija oficialiai pripažįsta Palestinos valstybingumą, pabrėždamas, kad šis žingsnis yra būtinas taikai užtikrinti. „Mes turime padaryti viską, kad išsaugotume dviejų valstybių sprendimo galimybę“, – sakė jis JT posėdyje (Associated Press). Makronas taip pat pabrėžė Prancūzijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, atsakydamas į Izraelio kritiką dėl šio sprendimo.
Izraelio atsakas ir geopolitiniai iššūkiai
Izraelio reakcija į šiuos pripažinimus buvo griežta. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (angl. Benjamin Netanyahu) pareiškė, kad Palestinos valstybės kūrimas kelia grėsmę Izraelio egzistencijai, ir pažadėjo, kad „Palestinos valstybė nebus sukurta“ (CNN). Izraelio ambasadorius JT Danny Danonas (angl. Danny Danon) pavadino JT susitikimą „farsu“ ir pareiškė, kad nei Izraelis, nei JAV jame nedalyvaus.
Tuo tarpu Izraelio kariniai veiksmai Gazos ruože tęsiasi, o Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos komisija rugsėjo 16 d. paskelbė ataskaitą, kurioje Izraelio veiksmus Gazos anklave įvardijo kaip genocidą (UN Human Rights Council). Ataskaitoje teigiama, kad Izraelio veiksmai, įskaitant civilių žudymą, humanitarinės pagalbos blokavimą ir gyvenimo sąlygų bloginimą, atitinka genocido požymius pagal Genocido konvenciją.
Humanitarinė krizė Gazos ruože
Gazos ruože situacija išlieka katastrofiška. Remiantis Palestinos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2023 m. spalio mėn. Izraelio karinėje operacijoje žuvo daugiau nei 65 000 žmonių, įskaitant 18 430 vaikų ir 9 735 moteris. Dėl intensyvių karinių veiksmų buvo uždarytos dvi ligoninės Gazos mieste, o humanitarinės pagalbos tiekimas smarkiai ribojamas (UN Human Rights).
JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Analena Baerbock (angl. Annalena Baerbock) pabrėžė, kad Izraelio vykdoma Vakarų Kranto okupacija ir naujų gyvenviečių statyba „naikina bet kokias politinio sprendimo galimybes“. Ji taip pat paragino nutraukti smurtą ir atkurti humanitarinę pagalbą Gazos gyventojams.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
Be Belgijos ir Prancūzijos, Palestinos valstybingumą pripažino ir kitos šalys, tokios kaip Kanada, Australija, Portugalija, Liuksemburgas, Malta ir Monakas. Kanados ministras pirmininkas Markas Karnis (angl. Mark Carney) pabrėžė, kad pripažinimas yra būtinas, nes „dviejų valstybių sprendimo galimybė nyksta mūsų akyse“ (Council on Foreign Relations).
Egiptas paskelbė planus surengti tarptautinę konferenciją dėl Gazos atstatymo, kai tik bus pasiektas paliaubų susitarimas. Egipto premjeras Mustafa Madbulis (angl. Mostafa Madbouly) pabrėžė, kad konferencija sieks sutelkti lėšas Gazos infrastruktūros atkūrimui, kuris buvo smarkiai sugriautas per karinius veiksmus.
Protestai ir solidarumas
Italijoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves daugiau nei 80-yje miestų, remdami Palestinos gyventojus. Protestai, kuriuos organizavo profesinės sąjungos, buvo daugiausia taikūs, išskyrus incidentą Milane, kur buvo išdaužyti traukinių stoties langai (CNN). Protestuotojai taip pat reikalavo, kad Italijos vyriausybė pripažintų Palestinos valstybingumą ir sustabdytų ginklų tiekimą Izraeliui.
Italijos premjerė Džordža Meloni (angl. Giorgia Meloni) sureagavo į protestus, pabrėždama smurto Milane pasekmes, tačiau nekomentavo Palestinos pripažinimo klausimo. Tuo tarpu protestuotojai planuoja blokuoti Livorno uostą, kur turėtų atplaukti JAV krovininis laivas su ginklais Izraeliui.
Ką reiškia šie pokyčiai?
Palestinos valstybingumo pripažinimas yra svarbus žingsnis link taikos Artimuosiuose Rytuose, tačiau kelias į tikrąją taiką išlieka sudėtingas. Izraelio atsisakymas pripažinti Palestinos valstybę, tęsiantis karinis konfliktas Gazos ruože ir kaltinimai genocidu kelia klausimų apie tarptautinės bendruomenės gebėjimą rasti ilgalaikį sprendimą. JT Žmogaus teisių tarybos ataskaita pabrėžia būtinybę nedelsiant nutraukti smurtą ir užtikrinti humanitarinę pagalbą Gazos gyventojams.
Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas (angl. Mahmoud Abbas) paragino „Hamas“ atsisakyti ginklų ir perduoti Gazos valdymą Palestinos savivaldai, pabrėždamas būtinybę surengti prezidento ir parlamento rinkimus po karo pabaigos. Tuo tarpu „Hamas“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame vienas iš įkaitų, Alonas Ohelis (angl. Alon Ohel), ragina tęsti protestus dėl įkaitų paleidimo.
***
Palestinos valstybingumo pripažinimas JT Generalinėje Asamblėjoje yra istorinis momentas, kuris rodo augantį tarptautinį palaikymą dviejų valstybių sprendimui. Tačiau Izraelio kariniai veiksmai, humanitarinė krizė Gazos ruože ir geopolitiniai nesutarimai kelia rimtų iššūkių. Tarptautinė bendruomenė turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti taiką ir teisingumą abiem pusėms, kartu sprendžiant humanitarinės krizės padarinius.