Pasaulis stovi ant pavojingos ribos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (angl. Vladimir Putin) didina įtampą, pažeisdamas NATO šalių oro erdvę ir vykdydamas karines pratybas, kurios imituoja branduolinius smūgius. Karo Ukrainoje fone ir nutrūkusių ryšių tarp Maskvos bei Vakarų kontekste, atsitiktinio branduolinio konflikto rizika pasiekė aukščiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų. Šiame straipsnyje analizuojame, kodėl tokia grėsmė yra realesnė, nei daugelis mano, ir kaip istorinės pamokos įspėja apie galimas tragiškas pasekmes.
Rusijos Provokacijos: Estijos Oro Erdvės Pažeidimas
2025 m. rugsėjo mėn. Rusijos kariniai veiksmai vėl atkreipė pasaulio dėmesį. Penktadienį trys Rusijos naikintuvai MiG-31, galintys nešti hipersonines „Kinžal“ raketas su branduolinėmis galvutėmis, pažeidė Estijos oro erdvę. Šis incidentas buvo ne pirmas: anksčiau tą patį mėnesį Rusijos dronai buvo pastebėti virš Lenkijos ir Rumunijos, NATO narių, teritorijų. Tokie veiksmai laikomi Kremliaus bandymu išbandyti NATO reakciją ir pripratinti Europą prie jos suvereniteto pažeidimų.
Estijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos naikintuvai skrido be leidimo ir nepateikė jokių signalų, kurie leistų identifikuoti jų ketinimus. Šis incidentas sukėlė didelį susirūpinimą Baltijos šalyse, kurios jaučiasi ypač pažeidžiamos dėl Rusijos karinės galios artumo.
„Zapad 2025“: Branduolinio Smūgio Simuliacija
Praėjusią savaitę Rusija surengė didelio masto karines pratybas „Zapad 2025“, kuriose dalyvavo ir Baltarusijos pajėgos. Šios pratybos, vykusios 41 poligone Rusijos vakaruose ir Baltarusijoje, buvo skirtos tobulinti hibridinius smūgius, mobiliosios artilerijos taktiką ir kovą su bepiločiais orlaiviais. Tačiau didžiausią susirūpinimą kėlė pratybų kulminacija – taktinio branduolinio smūgio simuliacija, kurią asmeniškai stebėjo Vladimiras Putinas, vilkėjęs karinę uniformą.
Rebeka Kofler (angl. Rebekah Koffler), buvusi JAV Gynybos žvalgybos agentūros analitikė, straipsnyje laikraštyje „The Telegraph“ pabrėžia, kad šios pratybos atspindi Rusijos požiūrį į branduolinius ginklus kaip į realią karinę priemonę, o ne tik atgrasymo įrankį. Rusija turi išsamią branduolinę doktriną, vadinamą „eskaluoti, kad deeskaluotum“, kuri numato riboto branduolinio smūgio panaudojimą konfliktui užbaigti palankiomis sąlygomis.
Branduolinio Karo Grėsmė: Kodėl Ji Reali?
Daugelis mano, kad branduolinis karas šiuolaikiniame pasaulyje yra neįmanomas. Tačiau, kaip teigia Kofler, tokia nuostata yra klaidinga. „Tai, kas laikoma neįsivaizduojamu, yra kur kas realesnis, nei daugelis pasirengę pripažinti“, – rašo ji. Rusija ne tik reguliariai atlieka branduolinių smūgių simuliacijas, bet ir yra sukūrusi mažo galingumo taktinius branduolinius ginklus, skirtus naudoti mūšio lauke.
2022 m. vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po invazijos į Ukrainą, Putinas paskelbė, kad Rusijos branduolinės pajėgos perkeliamos į „ypatingą kovinės parengties režimą“. Nors Vakarų analitikai šį veiksmą laikė daugiau simboliniu, Kofler pabrėžia, kad JAV žvalgybos vertinimai gali būti riboti, nes jie orientuoti į tiesioginių grėsmių aptikimą, o ne į ilgalaikį strateginį pavojų.
Istorinės Pamokos: 1983 m. „Able Archer“ Krizė
Dabartinė situacija primena 1983 m. įvykius, kai NATO vykdė pratybas „Able Archer 83“, imituojančias branduolinį smūgį. Tuo metu Sovietų Sąjunga, jau ir taip įsitempusi dėl anksčiau įvykusio Pietų Korėjos keleivinio lainerio numušimo, klaidingai interpretavo šias pratybas kaip pasiruošimą tikram karui. Sovietų žvalgybos tarnybos, vadovaujamos Jurijaus Andropovo (angl. Yuri Andropov), vykdė operaciją RYAN, ieškodamos JAV ketinimų pradėti branduolinį karą įrodymų.
1983 m. lapkritį pasaulis buvo per plauką nuo katastrofos. Sovietų branduolinės pajėgos buvo pasirengusios atsakyti, laukdamos tik Andropovo įsakymo. Laimei, įsakymas nebuvo duotas, ir įtampa atslūgo pasibaigus NATO pratyboms. Tačiau šis epizodas parodo, kaip lengvai nesusipratimai gali sukelti tragiškas pasekmes.
Pasitikėjimo Stoka ir Karo Migla
Šiandien pasitikėjimo tarp NATO ir Rusijos praktiškai nėra. Maskva baiminasi, kad Vakarai siekia režimo pakeitimo Rusijoje, o NATO nerimauja dėl galimos Rusijos atakos prieš vieną iš jos narių, kuri sukeltų kolektyvinės gynybos pagal 5-ąjį straipsnį įsipareigojimus. Šią įtampą dar labiau didina karas Ukrainoje, kuriame Rusija ir Vakarai kovoja netiesiogiai per tarpinius veikėjus.
2025 m. rugsėjo 12 d. NATO pradėjo operaciją „Rytų Sargyba“ (angl. Eastern Sentry), reaguodama į Rusijos oro erdvės pažeidimus. Tuo pačiu metu Lenkija vykdė savo pratybas „Geležiniai Vartai“ (angl. Iron Gate). Šios lygiagrečios karinės operacijos, kartu su dideliu karinių laivų, orlaivių ir žvalgybos priemonių koncentracija regione, sukuria pavojingą aplinką, kur atsitiktinis incidentas gali greitai eskaluoti.
Nauji Pavyzdžiai: Rusijos Veiksmai ir NATO Atsakas
Be Estijos incidento, Rusija pastaraisiais mėnesiais aktyviai didino įtampą kitose srityse. Pavyzdžiui, Reuters pranešė, kad Rusija rugsėjo pradžioje vykdė pratybas su „Yars“ tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis, kurios yra Rusijos branduolinio arsenalo pagrindas. Šios pratybos buvo skirtos parodyti Rusijos pasirengimą reaguoti į bet kokią grėsmę.
Tuo tarpu NATO stiprina savo pozicijas Rytų Europoje. NATO oficialiame puslapyje pranešama, kad aljansas dislokavo papildomas pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos veiksmus. Šie žingsniai, nors ir skirti atgrasymui, dar labiau didina įtampą regione.
Ką Galima Padaryti, Kad Būtų Išvengta Katastrofos?
Norint sumažinti atsitiktinio branduolinio konflikto riziką, būtina atkurti komunikacijos kanalus tarp NATO ir Rusijos. Istorinės krizės, tokios kaip 1983 m. „Able Archer“, parodė, kad tiesioginis dialogas gali užkirsti kelią nesusipratimams. Be to, abi pusės turėtų vengti provokuojančių veiksmų, tokių kaip oro erdvės pažeidimai ar agresyvios karinės pratybos.
Kofler siūlo, kad Vakarai turėtų aiškiai parodyti, jog nesiekia režimo pakeitimo Rusijoje, o tik nori užtikrinti savo saugumą. Tuo pačiu metu Rusija turėtų sumažinti savo provokacijas ir grįžti prie diplomatinių sprendimų.
*****
Branduolinio karo grėsmė yra realesnė, nei daugelis mano. Rusijos veiksmai, tokie kaip Estijos oro erdvės pažeidimas ir „Zapad 2025“ pratybos, kartu su NATO atsakomaisiais veiksmais, sukuria pavojingą situaciją, kurioje atsitiktinis incidentas gali turėti katastrofiškų pasekmių. Istorinės pamokos, tokios kaip 1983 m. krizė, primena, kad pasitikėjimo stoka ir nesusipratimai gali greitai eskaluoti. Norint išvengti tragedijos, būtina atkurti dialogą ir sumažinti provokacijas.