Tarptautinė astronomų komanda iš Čilės, Europos, Jungtinių Valstijų, Kanados ir Naujosios Zelandijos užfiksavo iki šiol išsamiausius spektrinius duomenis apie trečiąją patvirtintą tarpžvaigždinę kometą 3I/ATLAS, skriejančią per mūsų Saulės sistemą. Naudodami du Europos pietinės observatorijos (ESO) Very Large Telescope (VLT) instrumentus, mokslininkai aptiko atominio nikelio ir cianogeno dujų emisiją. Šie stebėjimai atveria langą į tolimų žvaigždžių sistemų cheminius ir fizinius procesus.
Šis tarpžvaigždinės kometos 3I/ATLAS vaizdas buvo užfiksuotas 2025 m. gruodžio 27 d. naudojant „Hubble“ plataus lauko kamerą 3 (WFC3). Vaizdo šaltinis: NASA / ESA / CSA / Hubble.
Kometos atradimas ir trajektorija
3I/ATLAS (dar žinoma kaip C/2025 N1 (ATLAS)) buvo aptikta 2025 m. liepos 1 d. NASA finansuojamos ATLAS sistemos teleskopu. Kometa atskriejo iš Šaulio žvaigždyno krypties, jos orbitos ekscentricitetas siekė 6,13, o heliocentrinis atstumas atradimo metu – 4,51 astronominio vieneto (AU). Tai rodo hiperbolinę trajektoriją, būdingą objektams, atkeliaujantiems iš tarpžvaigždinės erdvės.
Stebėjimų metodika
2025 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai kometa artėjo prie Saulės (atstumas sumažėjo nuo 4,4 iki 2,85 AU), buvo atlikta aukštos skyros spektroskopijos kampanija. Duomenys gauti naudojant VLT instrumentus X-Shooter ir UVES (Ultravioletinis ir regimasis ešelės spektrografas). Šie stebėjimai leido detaliai išanalizuoti kometos komą – dujų ir dulkių apsuptį aplink branduolį.
Pagrindiniai spektriniai atradimai
Dulkių dominuojama koma ir raudonasis kontinuumas
Stebėjimai parodė, kad koma daugiausia sudaryta iš dulkių, o optinis spektro kontinuumas nuosekliai raudonas. Toks atspalvis būdingas organinėmis medžiagomis turtingiems kūnams ir primena tiek Saulės sistemos kometas, tiek primityvius Kuiperio juostos objektus.
Nikelio ir cianogeno emisija
Artėjant prie Saulės, pastebėta cianogeno (CN) – paprastos anglies ir azoto molekulės – emisija bei daugybė neutralaus nikelio (Ni) linijų. Tuo tarpu geležis (Fe) neaptikta. Tai rodo, kad nikelis efektyviai išsiskiria iš dulkių grūdelių veikiant saulės spinduliuotei.
Gamybos tempai abiejų rūšių stipriai didėjo, o emisijos kitimas atitiko galios dėsnį priklausomai nuo heliocentrinio atstumo. Tokios tendencijos leidžia manyti, kad atomus išlaisvina žemos energijos mechanizmai, pavyzdžiui, fotonų stimuliuojama desorbcija ar sudėtingų organinių junginių skilimas, o ne paprasta ledo sublimacija.
„Jei 3I/ATLAS ir toliau perihelio metu rodys nikelio emisiją be geležies, tai bus pirmas aiškus atvejis, kai tarpžvaigždinės kometos metalų emisija atsieta nuo klasikinio refrakterinių medžiagų išsiskyrimo.“ – tyrimo autoriai
Palyginimas su kitais tarpžvaigždiniais objektais
Ankstesni tarpžvaigždiniai objektai – 1I/ʻOumuamua (2017 m.) ir 2I/Borisov (2019 m.) – parodė didelę įvairovę: pirmasis elgėsi kaip inertiška uoliena, antrasis buvo turtingas anglies monoksidu. 3I/ATLAS prideda naują dimensiją: dulkių turtingas kūnas su molekuliniais požymiais, kurie riboja pažįstamą kometinį elgesį ir naujus fizikinius procesus.
Mokslinė reikšmė
Tarpžvaigždiniai objektai kaip 3I/ATLAS yra nesugadinti pavyzdžiai medžiagų, susiformavusių aplink kitas žvaigždes. Jie saugo informaciją apie protoplanetinius diskus, kurie mažai pakitę nuo kelionių tarpžvaigždinėje erdvėje. Šie stebėjimai padeda suprasti, kaip disko chemija, metalų gausa ir spinduliavimo istorija veikia planetesimalų mikrostruktūrą.
Tyrimas pabrėžia greito reagavimo spektroskopijos svarbą ateities observatorijoms, tokioms kaip Rubino observatorija ar ESO itin didelis teleskopas.
Išvada
3I/ATLAS spektriniai duomenys praturtina mūsų supratimą apie tarpžvaigždinių objektų įvairovę ir jų kilmę. Nikelio emisijos dominavimas be geležies gali rodyti unikalius žemos temperatūros procesus, būdingus egzoplanetinėms sistemoms. Šis objektas tampa svarbiu bandymu, siekiant susieti metalų emisiją su lakiosiomis medžiagomis ir grūdelių fizika.
Naujausi stebėjimai (2025 m. gruodžio pabaiga)
Po perihelio kometa sparčiai tolsta iš Saulės sistemos ir silpsta. 2025 m. gruodžio 30 d. Virtual Telescope Project užfiksavo jos vaizdą, o gruodžio 31 d. ji buvo Liūto žvaigždyne (TheSkyLive duomenimis). Artimiausias priskridimas prie Žemės įvyko gruodžio 19 d. (1,8 AU). Naujesnių spektrinių duomenų apie nikelio ir geležies santykį perihelio metu kol kas nėra.
Originalus šaltinis: Natali Anderson, „VLT Reveals Detailed Spectral Portrait of 3I/ATLAS“, Sci.News, 2025 m. gruodžio 30 d. Pilna nuoroda: https://www.sci.news/astronomy/vlt-spectral-portrait-3i-atlas-14457.html
Tyrimo publikacija: Rohan Rahatgaonkar et al., 2025. „Very Large Telescope Observations of Interstellar Comet 3I/ATLAS. II.“, Astrophysical Journal Letters, doi: 10.3847/2041-8213/ae1cbc
Pastaba dėl šaltinio patikimumo: Sci.News yra populiarus mokslinių naujienų portalas, kuris remiasi recenzuotais tyrimais iš autoritetingų žurnalų. Straipsnis pagrįstas publikuotu darbu Astrophysical Journal Letters, tačiau pateikiama informacija yra populiarinta ir skirta informaciniams tikslams.