Lietuva sparčiai sensta – dirbančiųjų mažėja, pensininkų daugėja, o socialinė sistema artėja prie ribos. Ekonomistai teigia, kad kontroliuojama imigracija galėtų sumažinti šią naštą ir padėti išlaikyti ekonomikos augimą. Tačiau viešoje erdvėje retai aptariama kita medalio pusė: kitų Europos šalių patirtis rodo, kad nekontroliuojama migracija gali didinti nusikalstamumą ir socialinę įtampą. Ar ekonominė nauda atperka galimas rizikas? Šiame straipsnyje pateikiame abi puses remdamiesi faktais.
Nuotrauka sukurta AI Grok, pagal straipsnio tematika. Paranormal.lt
Naujausia naujiena: 2025 m. pradžioje Lietuvoje legaliai gyveno apie 217 tūkst. užsieniečių, o per praėjusius metus Migracijos departamentas priėmė daugiau nei 2 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti į šalį. Šaltinis: Migracijos departamentas
Ekonomistų argumentai: imigracija kaip demografinės krizės sprendimas
LRT publikacijoje ekonomistai pabrėžia, kad Lietuvoje vyksta neigiama demografinė kaita: pensinio amžiaus gyventojų dalis auga, o jaunimo mažėja. Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, imigracija pastaraisiais metais jau padėjo sušvelninti šiuos padarinius – legaliai gyvenančių užsieniečių skaičius išaugo nuo 87 tūkst. 2021 m. iki apie 217 tūkst. 2025 m. pabaigoje.
Vilniaus universiteto ekonomistas Boguslavas Gruževskis siūlo pirmiausia išnaudoti vidinius rezervus: mažinti jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nedarbą, didinti neįgaliųjų užimtumą. Tačiau Ž. Mauricas pabrėžia, kad be imigracijos ateityje teks arba kelti mokesčius, arba didinti pensinį amžių. Ekonomistai sutaria: reikalinga aiški strategija – pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti jų integraciją.
Šaltinis: LRT.lt straipsnis
Kas dažnai nutylima: kitų Europos šalių patirtis
Kai kalbama apie imigraciją kaip ekonominį sprendimą, retai minima saugumo ir integracijos problema. Kelios Vakarų Europos šalys, priėmusios didelius migrantų srautus, susiduria su iššūkiais nusikalstamumo srityje.
- Vokietija. 2024–2025 m. duomenimis, užsieniečių įvykdytų smurtinių nusikaltimų skaičius augo. Federalinės kriminalinės policijos ataskaitose užsieniečiai sudaro apie 41 % visų įtariamųjų tam tikrose nusikaltimų kategorijose, nors jų dalis populiacijoje mažesnė. 2025 m. pavasarį fiksuota rekordinė smurto banga. Šaltinis
- Jungtinė Karalystė. 2024 m. užsienio piliečiai sudarė apie 12–13 % kalinių ir teistųjų, nors jų dalis visuomenėje mažesnė. Diskusijos vyksta dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalios migracijos įtakos nusikalstamumui. Šaltinis
- Prancūzija. Istoriškai Paryžiuje užsieniečiai siejami su didesne dalimi nusikaltimų (senesni duomenys – apie 48 %), o pastaraisiais metais auga deportacijų skaičius dėl nelegalios migracijos ir saugumo problemų. 2024 m. deportuota apie 22 tūkst. nelegaliai gyvenančių asmenų. Šaltinis
Šie duomenys nėra vienareikšmiški – daugelis imigrantų integruojasi sėkmingai ir prisideda prie ekonomikos. Tačiau statistika rodo, kad prasta integracija ir nekontroliuojami srautai gali didinti socialinę įtampą bei nusikalstamumą.
Ar ekonomika verta nesaugumo?
Lietuva skiriasi nuo Vakarų Europos: dauguma mūsų imigrantų atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos ir Centrinės Azijos, dažniausiai dirbti. Kol kas rimtų saugumo incidentų, susijusių su migracija, nėra daug. Tačiau ekonomistai patys pabrėžia – svarbiausia kokybė, o ne kiekybė.
Jei Lietuva pasirinks aktyvią, bet griežtai kontroliuojamą imigracijos politiką, galime išvengti kitų šalių klaidų. Klausimas lieka atviras: ar visuomenė pasiruošusi priimti daugiau užsieniečių mainais už ekonominį stabilumą? Sprendimas priklauso nuo to, kaip valdysime procesą.