Liepos pabaigoje Ispanijos autonominis miestas Seuta (Ceuta) Šiaurės Afrikoje per kelias dienas priėmė dešimtis tūkstančių žmonių iš Maroko. Oficialūs skaičiai svyruoja nuo 50 iki 72 tūkstančių. Dauguma grįžo arba buvo grąžinti, tačiau keli tūkstančiai liko. Tarp jų – pagal Ispanijos kontrterorizmo pareigūnų pirminius duomenis – mažiausiai tuzinas asmenų, kurie anksčiau buvo tiriami, suimti ar nuteisti dėl džihadistinio terorizmo ir deportuoti į Maroką.
CEUTA, ISPANIJA – RUGPJŪČIO 2 D.: 2026 m. rugpjūčio 2 d. Ceutoje, Ispanijoje, migrantai laukia paplūdimyje šalia CETI (Centros de Estancia Temporal de Inmigrantes). Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad į Ceutą siunčia 60 kariuomenės narių ir dar 30 Civilinės gvardijos pareigūnų, po to, kai ketvirtadienį dešimtys tūkstančių migrantų įžengė į šią Ispanijos anklavą Šiaurės Afrikoje. Daugybė žmonių perplaukė per Tarajalio bangolaužį, kad iš kaimyninio Maroko patektų į Ispanijos teritoriją, o kiti perlipė per pasienio tvorą. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, šią savaitę sieną perėjo apie 60 000 migrantų; dėl tokio atvykstančiųjų antplūdžio migrantų priėmimo centrai nebegali susidoroti su srautu, todėl daugelis naktį miegojo gatvėse. Pranešama, kad bent 80 žmonių žuvo bandydami pereiti sieną. Ispanija teigia, kad didžioji dalis migrantų jau grąžinta į Maroką. (Nuotrauka: Adri Salido/Getty Images)
Šis faktas, kurį pirmieji paviešino „El Español“ ir vėliau perėmė keli Europos portalai, kelia klausimą, kurį daugelis vengia formuluoti tiesiai: ar masinis sienos kirtimas buvo tik spontaniškas ekonominių migrantų judėjimas, ar jame slypėjo ir saugumo spraga, kurią gali išnaudoti asmenys, jau anksčiau pripažinti grėsme?
Šiame tekste pateikiame tai, kas šiuo metu žinoma iš oficialių ir žurnalistinių šaltinių, politikų reakcijas, ankstesnius duomenis apie džihadistų naudojimąsi migracijos keliais ir platesnį kontekstą. Skaitytojas pats gali spręsti, kiek tai kelia nerimą.
Kas tiksliai įvyko Seutoje?
2026 m. liepos 30–31 d. dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausia jaunų marokiečių vyrų, plaukė ar lipo per Seutos sieną. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad Maroko pasienio kontrolė tuo metu buvo silpna arba laikinai sumažinta. Ispanijos vidaus reikalų ministerija ir vietos valdžia pranešė apie humanitarinę krizę: priėmimo centrai perpildyti, dešimtys žuvusiųjų (oficialiai apie 72 ispanų pusėje, 11 – marokiečių).
Per kelias dienas didžioji dalis grįžo savanoriškai arba buvo grąžinta. Rugpjūčio pradžioje Seutos prezidentas Juan Jesús Vivas kalbėjo apie 3–5 tūkstančius likusiųjų. Tarp jų – ir asmenys, kuriuos Nacionalinės policijos Bendrosios informacijos komisariato (CGI) bei Civilinės gvardijos Informacijos būstinės (JIGC) specialistai atpažino peržiūrėdami stebėjimo kamerų įrašus, žiniasklaidos nuotraukas ir socialinių tinklų vaizdo medžiagą.
Pasak „El Español“ (2026 m. rugpjūčio 4 d.), identifikuota „mažiausiai dešimt“ (una decena) asmenų, anksčiau deportuotų iš Ispanijos dėl džihadizmo. Kai kurie buvo suimti ar nuteisti. Tyrimas tebėra ankstyvoje stadijoje, ir pareigūnai tikisi, kad skaičius augs, kai bus peržiūrėta daugiau medžiagos. Oficialaus Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimo iki šiol nėra – Euronews kreipėsi į institucijas, bet atsakymo negavo.
Atvykimo statusas: visi šie asmenys kirto sieną nelegaliai. Seuta yra Ispanijos ir ES teritorija. Masinis sienos kirtimas be dokumentų ir be prieglobsčio procedūrų – nelegalus. Tai nėra ginčytinas teisinis klausimas.
Istorinis kontekstas: džihadistai ir migracijos keliai Ispanijoje
Tai nėra pirmas kartas, kai Ispanijos saugumo tarnybos įspėja apie teroristinių elementų naudojimąsi nelegalia migracija. 2022 m. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, bent 15 islamistų terorizmo įtariamųjų pateko į šalį per žmonių kontrabandos tinklus. Iš 191 radikalaus islamisto, suimto 2018–2022 m., 8 proc. buvo nelegalūs migrantai.
2021 m. trys grupuotės nariai, planavę šautuvų ataką, atvyko laivu per Gibraltaro sąsiaurį. Nacionalinės saugumo strategijos ne kartą įvardijo nelegalius migracijos maršrutus kaip pažeidžiamumą. Oficialiuose dokumentuose įspėjama, kad priešiški veikėjai gali instrumentalizuoti masinę migraciją, o teroristai – naudotis chaosu.
Migracijos ekspertas Rubén Pulido viešai teigė: „Nuo pat Maroko atakos prieš Seutą pradžios aš įspėjau apie šią problemą. Autonominiame mieste susiklosčiusi situacija yra vektorius, per kurį įsiskverbia džihadistai ir kariai.“
Politinės reakcijos: dvi aiškios linijos
Dešinioji partija Vox reagavo aštriai. Andalūzijos Vox pirmininkas Manuel Gavira rašė: „Džihadistai tarp Ceutos įsibrovėlių, mafija, gabenanti juos į Andalūzijos pakrantę, o Pedro Sánchez – atostogauja. Jo nuolaidos Marokui ir savižudiška imigracijos politika pavertė mūsų sienas sietu.“
Vox parlamentaras Ignacio Hoces Íñiguez pavadino situaciją „nepakeliama“ ir „tiesioginiu smūgiu nacionalinei gynybai“.
Prancūzijos Rassemblement National lyderis Jordan Bardella išplatino komentarą, kuriame teigė, kad atvirų sienų politika įleidžia „civilizacijos priešus“ ir kad Seutos spraga kelia grėsmę visai Europai. Jis vėl ragino svarstyti Šengeno laisvo judėjimo sustabdymą.
Ispanijos socialistų vyriausybė (Pedro Sánchez) viešai kaltino žmonių kontrabandos mafijas ir socialinių tinklų gandus, susijusius su Aukščiausiojo teismo sprendimu dėl „karštųjų grąžinimų“. Oficiali linija pabrėžia humanitarinį aspektą ir bendradarbiavimą su Maroku. 2021 m., kai panašioje situacijoje pasirodė pranešimų apie džihadistus, vyriausybė juos pavadino „piktybišku klaidingos informacijos skleidimu“.
Abu požiūriai egzistuoja viešojoje erdvėje. Vienas – kad bet koks kalbėjimas apie saugumo riziką tarp migrantų yra stigmatizacija. Kitas – kad ignoruoti ankstesnius duomenis ir identifikuotų asmenų grįžimą yra neatsakinga.
Kodėl dalis masinės žiniasklaidos šią temą nutyli arba sumenkina?
Didžioji dalis tarptautinių agentūrų (Reuters, AFP, New York Times) detaliai aprašė patį antplūdį, žuvusiųjų skaičių ir grąžinimus, bet džihadizmo įtariamųjų identifikavimą minėjo atsargiai arba citavo ispanų žiniasklaidą be papildomų komentarų. Euronews aiškiai nurodė, kad oficialaus patvirtinimo nėra.
Galimos priežastys, kurios kartojasi panašiose situacijose:
- Politinis jautrumas – baimė būti apkaltintiems ksenofobija ar „dešiniųjų naratyvų“ skleidimu.
- Redakcinė linija, kurioje migracija pirmiausia traktuojama kaip humanitarinė, o ne saugumo problema.
- Priklausomybė nuo oficialių šaltinių – kol Vidaus reikalų ministerija tyli, daugelis redakcijų laukia.
Tuo tarpu Ispanijos dešinieji portalai ir kai kurie Europos alternatyvūs šaltiniai (rmx.news, Brussels Signal) temą iškėlė greitai. Tai nėra unikalus atvejis – panašus skirtumas matomas ir kitose migracijos krizėse.
Faktų tikrintojai dažnai veikia pagal tą pačią logiką: jei oficiali institucija nepatvirtino, pranešimas laikomas „nepatvirtintu“ arba „spekuliacija“. 2021 m. Seutos atveju būtent taip ir buvo. Ar tai reiškia, kad ankstesni policijos įspėjimai buvo beverčiai? Duomenys apie 15 terorizmo įtariamųjų, patekusių per kontrabandos tinklus, ir 8 proc. nelegalių migrantų tarp suimtų radikalų – oficialūs. Jie nėra paneigti.
Lietuvos kontekstas: kodėl tai aktualu ir mums?
Lietuva pati patyrė instrumentalizuotą migraciją iš Baltarusijos 2021 m. ir vėliau. Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose ne kartą nurodoma, kad išaugusi imigracija iš Centrinės Azijos kelia saugumo rizikų – kasmet identifikuojami asmenys, keliančios grėsmę. Hibridinės grėsmės, kuriose migracija naudojama kaip spaudimo įrankis, yra pripažinta realybė.
Jei Ispanijoje, turinčioje ilgametę patirtį su Magribo ekstremizmu, identifikuojami anksčiau deportuoti asmenys, klausimas, ar Europos sienų kontrolė pakankamai griežta, tampa ne teorinis. Lietuva yra Šengeno zonos dalis. Jei saugumo spraga atsiranda pietuose, jos pasekmės gali pasiekti ir šiaurę.
VSD viešose ataskaitose pabrėžia, kad terorizmo grėsmė Europoje išlieka, o radikalizacija vis dažniau vyksta decentralizuotai – per socialinius tinklus, o ne hierarchines struktūras. Būtent tokį „ketvirtąjį etapą“ neseniai apibūdino Ispanijos terorizmo ekspertai Euronews interviu.
Kur atliko gamtinius reikalus?
Daugelis neturėjo normalios prieigos prie tualetų. Viešuose pranešimuose ir vaizdo medžiagoje (įskaitant ispanų žiniasklaidą ir socialinius tinklus) dokumentuoti atvejai, kai žmonės tuštinosi gatvėse, prie pastatų, viešose erdvėse. Kai kuriuose šaltiniuose (pvz., New York Post, ispanų portalai) tiesiogiai kalbama, kad gatvės virto „atvirais tualetais“. Gyventojai skundėsi stipriu šlapimo kvapu parkuose ir kertėse. Likę žmonės (keli tūkstančiai) ir toliau stovyklavo be tinkamų sąlygų. NGO pranešė apie vandens trūkumą net laikinuose tualetuose prie CETI ir paplūdimio zonose, kas dar labiau blogino higieną rašo Ceutatv.
Tarša ir nuostoliai
- Gatvėse, paplūdimiuose ir viešose erdvėse kaupėsi šiukšlės, drabužiai, maisto atliekos, plastikiniai maišeliai, tuščios pakuotės.
- Vietos gyventojai ir žurnalistai aprašė „nešvarumą“ ir kvapus, ypač periferiniuose rajonuose.
- Vieši fontanai ir paplūdimio dušai buvo naudojami maudynėms.
- Papildoma rizika: stovyklos miškingose šlaituose (gaisrų pavojus), nes žmonės kūrė ugnį.
Tikslaus piniginio nuostolio ar mokslinio taršos tyrimo viešuose šaltiniuose kol kas nėra. Miesto tarnybos turėjo valyti gatves ir erdves po piko. Prekybos vietos buvo uždarytos, gyventojai jautė nesaugumą. Oficialiai kalbėta apie „absoliučią humanitarinę ir socialinę avarinę situaciją“ bei higienos ir sveikatos rizikas rašo Malaymail.
Tai tipinė pasekmė, kai mažame mieste per labai trumpą laiką atsiranda dešimtys tūkstančių žmonių be infrastruktūros. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienoje masinėje nekontroliuojamoje migracijos bangoje – ne tik Seutoje.
Trumpas informacinis intarpas
Ar žinojote? 2018–2022 m. Ispanijoje suimtų radikalų islamistų tarpe 8 proc. buvo nelegalūs migrantai. Tai ne spekuliacija – Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
Klausimas skaitytojui: jei asmuo jau buvo deportuotas dėl terorizmo ryšių, o vėliau vėl nelegaliai grįžta per masinį antplūdį – ar tai turėtų būti traktuojama kaip individualus atvejis, ar kaip sisteminė spraga?
Pagrindinės išvados
Nelegalus statusas: visi, kurie kirto Seutos sieną be dokumentų ir procedūrų, atvyko nelegaliai. Tai teisinis faktas.
Identifikuoti įtariamieji: Ispanijos kontrterorizmo padaliniai (CGI ir JIGC) pagal „El Español“ ir kitus šaltinius nustatė mažiausiai dešimt anksčiau deportuotų džihadizmo įtariamųjų. Tyrimas tęsiasi, oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.
Sisteminė rizika: Ispanijos nacionalinio saugumo dokumentai ir ankstesni duomenys rodo, kad migracijos keliai buvo ir yra naudojami teroristinių elementų. Tai ne nauja problema.
Politinė polarizacija: dešinieji mato aplaidumą ir grėsmę, kairieji ir dalis centrinių medijų – humanitarinę krizę ir „bulų“ riziką. Abi pozicijos turi savo argumentus ir šaltinius.
Europos dimensija: Seutos įvykis vėl pakėlė diskusiją dėl Šengeno, sienų kontrolės ir to, ar masinė nekontroliuojama migracija gali būti naudojama kaip hibridinio spaudimo įrankis.
Lietuvos paralelė: hibridinės grėsmės ir migracijos instrumentalizavimas mums nėra svetimi. VSD duomenys apie rizikingus asmenis tarp atvykėlių iš Centrinės Azijos rodo, kad saugumo filtrai turi veikti visur.
Išvada
Seutos 2026 m. antplūdis – ne tik humanitarinis ar diplomatinis įvykis. Jis vėl atvėrė seną klausimą: ar Europos valstybės pakankamai kontroliuoja, kas ateina per jų sienas, kai srautai tampa masiniai ir chaotiški. Policijos identifikuoti anksčiau deportuoti asmenys – jei patvirtinsis – nėra „vienas ar du atvejai“. Jie yra signalas, kad sistema turi spragų.
Masinė žiniasklaida dažnai renkasi atsargią formuluotę. Alternatyvūs šaltiniai – aštresnę. Skaitytojui lieka pats įvertinti šaltinius, ankstesnius duomenis ir logiką. Tiesa, kaip dažnai būna tokiose temose, slypi ne vienoje „oficialioje linijoje“, o tarp fakto, konteksto ir to, kas lieka nepasakyta.
Originalo šaltinis: Remix News, 2026 m. rugpjūčio 5 d. – „At least a dozen suspected jihadists previously deported from Spain re-entered during Ceuta migrant surge“. Pirminis pranešimas: El Español, 2026 m. rugpjūčio 4 d.
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams: Šis tekstas remiasi viešai prieinamais žurnalistiniais šaltiniais (El Español, Euronews, Remix News, oficialiais Ispanijos duomenimis iki 2022 m.) ir politikų viešais komentarais. Oficialaus Ispanijos Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimo apie identifikuotus asmenis iki publikacijos datos nėra. Tyrimas tebėra vykdomas. Skaitytojas raginamas tikrinti pirminius šaltinius ir stebėti oficialius atnaujinimus.
Susiję straipsniai Paranormal.lt: