Voynich rankraštis jau šimtmečius laikomas vienu paslaptingiausių dokumentų pasaulyje. Neseniai paskelbtas tyrimas siūlo istoriškai pagrįstą šifrą, kuris geba atkartoti daugelį rankraščio teksto savybių, taip atgaivindamas diskusiją apie galimą šifruotą prigimtį.
Kas yra Voynich rankraštis?
Voynich rankraštis, pavadintas antikvaro Wilfrido Voynicho vardu, yra nedidelė knyga (23,5 × 16,2 cm), turinti apie 240 puslapių. Pergamentas datuojamas XV a. pradžia (1404–1438 m.), o iliustracijos ir struktūra primena tuo metu Vidurio Europoje, ypač Alpių regione, kurtas knygas.
Beveik kiekviename puslapyje gausu botaninių, astronominių ir biologinių piešinių žalios, rudos, geltonos, mėlynos ir raudonos spalvų atspalviais. Tačiau tekstas parašytas nežinoma rašmenų sistema – keistais glifais, sudarančiais žodžius, kurie neatitinka jokios žinomos kalbos.
Pagrindinės hipotezės apie rankraščio prigimtį
Per šimtmečius susiformavo trys pagrindinės mokslinės kryptys:
- Rankraštis yra beprasmis tekstas – galbūt viduramžių apgavystė ar glossolalijos rezultatas.
- Jame užrašyta ankstyva dirbtinė kalba arba nežinomos natūralios kalbos forma.
- Tekstas yra šifruotas gerai žinomos kalbos, pavyzdžiui, lotynų, italų ar vokiečių, variantas.
Naujas tyrimas: Naibbe šifras
Nepriklausomas tyrėjas ir mokslo žurnalistas Michaelis Greshko savo 2025 m. tyrime pristatė naują šifrą, pavadintą Naibbe – pagal XIV a. italų žodį, reiškiantį kortų žaidimą.
Tai verbalus homofoninis pakeitimo šifras, kuris lotynų ar italų kalbos raides paverčia keliomis skirtingomis Voynich glifų sekomis. Šifras sukurtas taip, kad jį būtų galima taikyti naudojant XV a. pradžios Alpių regione prieinamas priemones – kortas ir kauliukus.
Greshko teigia: „Naibbe šifras patikimai užšifruoja lotynų ir italų tekstus taip, kad rezultatas atkartotų daugelį Voynich rankraščio savybių.“
Istorinis pagrįstumas
Kortų žaidimai Europoje paplito XIV a. pabaigoje per prekybą su Mamlukų sultonatu. Italijoje kortos minimos nuo 1377 m., o Venecijoje XV a. pradžioje klestėjo kortų gamyba. Tyrėjas sukūrė du variantus: vieną su 78 kortų tarokų kalade, kitą – su standartine 52 kortų kalade.
Rezultatai ir ribotumai
Naibbe šifras rodo, kad Voynich rankraštis gali būti suderinamas su lotynų ar romanų kalbų šifruotu tekstu. Tai pirmasis žinomas pakeitimo šifras, sistemingai paaiškinantis, kaip lotynų ar italų kalbos savybės galėjo tapti Voynich teksto bruožais.
Tačiau šifras ne visiškai atkartoją tam tikrų rankraščio dalių (pvz., Voynich B kalbos) savybių, todėl pilnas iššifravimas kol kas nepasiektas.
Greshko viliasi: „Tikiuosi, kad Naibbe šifras įkvėps naujus kompiuterinius tyrimus ir kad netrukus šešių šimtmečių paslaptis užleis vietą harmonijai.“
Išvada
Naibbe šifras neatskleidžia viso Voynich rankraščio turinio, tačiau parodo, kad šifruoto teksto hipotezė išlieka gyvybinga ir istoriškai įmanoma. Rankraštis tebėra neiššifruotas, o diskusijos tarp skirtingų hipotezių šalininkų tęsiasi.
2026 m. sausio pradžioje tyrimas sulaukė platesnio dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje (pvz., Live Science, Archaeology Magazine), tačiau naujo proveržio kol kas nėra.
Šaltiniai ir pastabos
Originalus straipsnis: Historically Plausible Cipher Recreates Statistical Signature of Voynich Manuscript. Sci.News, 2026 m. sausio 6 d. Nuoroda.
Mokslinis tyrimas: Michael A. Greshko. The Naibbe cipher: a substitution cipher that encrypts Latin and Italian as Voynich Manuscript-like ciphertext. Cryptologia, paskelbta 2025 m. lapkričio 26 d. DOI: 10.1080/01611194.2025.2566408. Nuoroda.
Pastaba: Cryptologia yra recenzuojamas kriptologijos žurnalas, tačiau tyrimas neatšaukia kitų hipotezių ir nėra pilnas rankraščio iššifravimas. Informacija pateikiama neutraliai, remiantis publikuotais šaltiniais.