Rugsėjo pabaigoje Berlyne vykusiuose rinkimuose Kairiųjų partija (Die Linke) tapo stipriausia jėga su 25,7 proc. balsų. Jos kandidatė į miesto merus Elif Eralp dabar derasi dėl koalicijos su socialdemokratais ir Žaliaisiais. Tačiau spalio pabaigoje nutekėję vidiniai užrašai parodė, kad ji ir jos vyras bijo tam tikrų asmenų iš savo partijos aplinkos – tų, kurie susiję su islamistais ir klanais. Šis atvejis kelia klausimą: ar politikė, bijanti įvardyti problemas savo rate, gali užtikrinti milijonų žmonių saugumą?
Šis įrašas pateikia faktus iš skirtingų šaltinių, įskaitant alternatyvią žiniasklaidą, kurią pagrindinė spauda dažnai praleidžia arba sušvelnina. Skaitytojas pats spręs, ką tai reiškia.
Kas nutiko su užrašais ir interviu
Vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ gavo interviu juodraštį, kuriame liko kandidatės ir jos komandos pastabos. Eralp prašė išbraukti klausimą ir atsakymą apie aktyvistą Ibrahimą Ibrahimą. Ji rašė, kad nei ji, nei jos vyras nenori įvardyti konkrečių žmonių: „Jis bijo šių žmonių, ir aš taip pat.“
Toliau užrašuose: „Negaliu kelti pavojaus sau ir šeimai dėl „Der Spiegel“. Ką daryti dabar? Atšaukti visą interviu?“ Ji minėjo, kad anksčiau policija patarė neįvardyti asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu. Dabar, anot jos, kalbama apie žmones su ryšiais su Hamas.
Po publikacijos Eralp teigė, kad užrašai yra privatūs ir ji neleis savęs įbauginti. Ji žadėjo kovoti su nusikalstamumu ir smurtą šlovinančiais. Partijos atstovai pabrėžė, kad šventė buvo atvira, o minėti asmenys nebuvo pakviesti. Vis dėlto faktas lieka: kandidatė į aukščiausią postą mieste, kuris kontroliuoja policiją, viešai vengė įvardyti problemą dėl asmeninio saugumo.
Kas yra Ibrahimas Ibrahimas ir kodėl jis svarbus
Ibrahimas Ibrahimas – ilgametis aktyvistas, susijęs su Liaudies frontu Palestinos išlaisvinimui (PFLP). Šią organizaciją Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko teroristine. Berlyno konstitucijos apsaugos tarnyba stebi Jungtinį Palestinos nacionalinį komitetą, kuriame Ibrahimas vaidina svarbų vaidmenį – jame susitinka Hamas ir PFLP rėmėjai. Jis viešai vadino Hamas vadovą Yahya Sinwarą „kankiniu didvyriu“.
Rugsėjo 20-ąją, rinkimų naktį, Ibrahimas dalyvavo Kairiųjų šventėje Neukölln rajone. Nuotraukos rodo jį šalia partijos veikėjų. Vėliau jis keliavo į Turkiją į renginį, kuriame buvo ir Hamas susiję asmenys. Partijos atstovai sako, kad tai viešas renginys ir nėra tiesioginių ryšių. Kritikai klausia: kodėl tokie žmonės jaučiasi laukiami ten, kur švenčia būsimą valdžią?
Panašūs klausimai kyla ir dėl Issos Remmo, Remmo klano vadovo, kuris taip pat pasirodė šventėje. Šis klanas susijęs su didelėmis vagystėmis, įskaitant aukso monetą Bode muziejuje ir brangenybes Drezdeno Žaliajame skliaute. Remmo teigė, kad pirmą kartą jaučiasi remiamas partijos Vokietijoje. Partija jį išprašė, kai atpažino, ir paneigė ryšius. Tačiau pats pasirodymas sukėlė pasipiktinimą.
Kas sako pagrindinė ir alternatyvi žiniasklaida
Pagrindinė žiniasklaida pranešė apie nutekėjusius užrašus ir koalicijos derybas. Daug dėmesio skiriama Eralp pažadams kovoti su nusikalstamumu ir partijos paaiškinimams, kad šventė buvo atvira. Mažiau akcentuojama, ką reiškia, kai kandidatė bijo įvardyti konkrečius asmenis iš savo aplinkos.
Alternatyvūs šaltiniai, tokie kaip Remix News ir Junge Freiheit, pabrėžia platesnį kontekstą: ilgalaikius Kairiųjų ryšius su tam tikromis grupėmis Neukölln ir kitur, antisemitizmo kaltinimus ir tai, kad kritika klanų nusikalstamumui ar masinei migracijai dažnai vadinama rasizmu. AfD Berlyno grupės vadovė Kristin Brinker sakė: „Jei net aukščiausia politikė nebejaučia saugumo, ką sakyti paprastiems berlyniečiams, kurie neturi asmeninės apsaugos?“
AfD atstovas Sebastianas Münzenmaieris pridūrė: „Revoliucija ryja savo vaikus. Metus Kairė kritiką klanų nusikalstamumui, masinei migracijai ir islamo teroro šlovinimui vadino rasistine. Dabar staiga bijo dvasių, kurias pati iškvietė.“
Iš kitos pusės, kai kurie koalicijos partneriai ir Eralp šalininkai teigia, kad tai per didelis išpūtimas. Politikė susiduria su grasinimais kasdien, o saugumo tarnybos patarė neįvardyti vardų. Jie sako, kad koalicija bus atsakinga ir kovos su ekstremizmu. CDU ir kiti opozicionieriai ragina Žaliuosius ir socialdemokratus sustabdyti derybas.
Ką tai reiškia paprastiems žmonėms ir platesnis vaizdas
Berlynas jau daugelį metų kovoja su organizuotu nusikalstamumu, klanų struktūromis ir islamistine veikla tam tikruose rajonuose. Konstitucijos apsaugos ataskaitos mini ekstremistines grupes. Jei merė bijo įvardyti problemas savo partijos rate, kyla klausimas, ar ji galės stiprinti policiją ir teismus prieš tas pačias struktūras.
Vokietijoje 2025–2026 metų duomenys rodo, kad ne Vokietijos piliečiai sudaro didelę dalį seksualinių ir smurtinių nusikaltimų įtariamųjų, nors jų gyventojų dalis mažesnė. Tai ne visų migrantų kaltė, bet statistika kelia diskusijas apie integraciją ir saugumą. Panašūs reiškiniai aptariami ir Lietuvoje: ar mūsų šalis pasiruošusi panašiems iššūkiams, kai Europoje keičiasi demografinė sudėtis ir politinės jėgos?
Ši istorija rodo įtampą tarp ideologijos ir realybės. Kairės partijos ilgai kritikavo „rasistinę“ kalbą apie klanus ir migraciją. Dabar jų pačių kandidatė privačiai pripažįsta baimę. Ar tai išimtis, ar platesnės problemos požymis? Vieni sako – partija turi teisę kalbėti su visomis bendruomenėmis ir kovoti su neteisybe. Kiti – kad artumas prie ekstremistų kenkia demokratijai ir žydų saugumui Vokietijoje.
Spalio 31-ąją Kairiųjų suvažiavimas vis tiek balsavo už koalicijos derybų pradžią. Eralp teigė, kad nepasiduos spaudimui. Derybos tęsiasi. Ar Berlynas gaus merę, kuri pripažįsta baimę savo aplinkoje, ar opozicijos spaudimas pakeis planus – parodys artimiausios savaitės.
Išvada
Nutekėję užrašai nėra tik asmeninė kandidatės problema. Jie atskleidžia, kaip politinės jėgos susiduria su pasekmėmis, kai ilgai vengia tiesiogiai kalbėti apie ekstremizmą ir nusikalstamumą tam tikrose grupėse. Pagrindinė žiniasklaida dažnai akcentuoja partijos paaiškinimus ir koalicijos eigą. Alternatyvūs šaltiniai klausia, ar galima patikėti miesto saugumą tiems, kurie bijo įvardyti grėsmes savo rate.
Faktai yra aiškūs: rinkimų šventėje dalyvavo asmenys, susiję su teroristinėmis organizacijomis ir klanais. Kandidatė privačiai išreiškė baimę. Partija paneigia tiesioginius ryšius. Skaitytojas gali pats įvertinti, ar tai normalu demokratijoje, ar signalas apie gilesnes problemas.
Daugiau apie panašias temas: Berlyno Pride išpuolis ir islamistinė scena, Vokietijos traukinių nusikalstamumo statistika, Berlyno demografiniai pokyčiai.
Šaltiniai
- Remix News, 2026-10-29: Scandal after Left Party candidate for mayor admits she ‘fears’ Islamists and Hamas-linked milieu
- Remix News, 2026-09-21: Germany: Outrage after notorious clan chief celebrates at Left Party election celebration in Berlin
- Junge Freiheit, 2026-10-29: „Die Revolution frisst ihre Kinder“: AfD attackiert Eralp nach Interview-Enthüllung
- Der Spiegel ir kiti Vokietijos šaltiniai (pagrindiniai pranešimai apie nutekėjimą ir rinkimus).
Pastaba faktų tikrintojams: Straipsnis remiasi alternatyviais ir pagrindiniais šaltiniais. Alternatyvi žiniasklaida (Remix News, Junge Freiheit) dažnai kritikuojama už politinį šališkumą. Skaitytojai raginami patikrinti pirminius dokumentus ir skirtingus požiūrius. Informacija pateikta analizės tikslais, ne kaip oficiali pozicija.
