Viešojoje erdvėje vėl sukilo diskusijos po to, kai europarlamentaras Dainius Žalimas teisme liudijo byloje prieš Antaną Kandrotą-Celofaną ir Andrejų Lobovą. Jie kaltinami neapykantos kurstymu ir viešosios tvarkos pažeidimu po incidento teismo salėje, kai, pasak kaltinimo, buvo užgauliojami Tomas Vytautas Raskevičius dėl seksualinės orientacijos. Ar tai pagrįsta kova su neapykanta, ar politinis susidorojimas su nepatogiais asmenimis? Straipsnyje neutraliai analizuojame faktus, abi puses ir naujausias bylos naujienas.
Straipsnis parengtas remiantis originaliu LRT straipsniu.
Iliustracija sukurta Grok, pagalba pagal pateiktą tematiką
Kas įvyko pagal pateiktą straipsnį?
LRT publikacijoje aprašoma, kad buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, dabar europarlamentaras Dainius Žalimas teisme liudijo kaip liudytojas baudžiamojoje byloje prieš Antaną Kandrotą (pravarde Celofanas) ir Andrejų Lobovą. Jie kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu ir neapykantos kurstymu prieš asmenį bei grupę dėl seksualinės orientacijos – konkrečiai, prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.
Pasak straipsnio, incidentas įvyko 2024 m. rudenį Vilniaus miesto apylinkės teismo salėje po civilinės bylos posėdžio. Vaizdo įraše matyti, kaip A. Lobovas komentuoja, kad T. V. Raskevičiaus „burna užimta“, o A. Kandrotas-Celofanas priduria vulgarius seksualinius užuominas ir homofobiškus įžeidimus. D. Žalimas, kartu su Aušrine Armonaite, parašė kreipimąsi į generalinę prokurorę, kas ir pradėjo tyrimą.
Teisme Žalimas pabrėžė, kad toks elgesys netoleruotinas, ypač teismo salėje, ir kad LGBT bendruomenė Lietuvoje dažnai susiduria su patyčiomis. Jis išreiškė solidarumą su Raskevičiumi ir paminėjo Laisvės partijos prioritetus žmogaus teisių srityje. Straipsnyje taip pat minimas, kad kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, o Lobovas į teismą atvyko su boksininko šalmu, motyvuodamas saugumu.
Kiek straipsnis tikslus ir ar jame yra propagandos elementų?
LRT straipsnis remiasi faktiškais įvykiais: vaizdo įrašas egzistuoja, kreipimasis į prokuratūrą buvo, Žalimas tikrai liudijo. Citatos tiesios, o straipsnis mini abi puses – kaltinamųjų poziciją, kad jie kaltės nepripažįsta. Tonas nėra agresyvus, o labiau faktinis, nors akcentuojama Žalimo ir Raskevičiaus pusė.
Propagandos čia mažai – tai standartinis naujienų pranešimas iš viešo šaltinio. Vis dėlto kai kurie skaitytojai gali matyti šališkumą, nes LRT dažnai kritikuojamas už artumą valdantiesiems, o Žalimas ir Armonaitė siejami su Laisvės partija. Straipsnis nepateikia kaltinamųjų detalesnės pozicijos, kas galėtų būti trūkumas objektyvumui.
Ar tai susidorojimas, ar teisėta apsauga nuo neapykantos?
Ši byla kelia platesnę diskusiją apie ribas tarp laisvos kalbos ir neapykantos kurstymo.
Viena pusė (apsaugos nuo neapykantos): Pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą (170 str.) kurstymas neapykantai dėl seksualinės orientacijos yra baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, kad homofobiška neapykantos kalba nėra apsaugota pagal Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (laisvė reikšti nuomonę). Tokie komentarai gali kurti priešišką aplinką LGBT asmenims.
Kita pusė (laisvos kalbos ribojimas): Kritikai mato tai kaip politinį susidorojimą su opoziciniais veikėjais – Kandrotas ir Lobovas žinomi kaip kritikai valdžios, dalyvavo protestuose, nuteisti riaušių byloje. Vulgarūs juokai, nors ir nemalonūs, gali būti vertinami kaip satyra ar emocijų išraiška, o ne tikras kurstymas smurtui. Kai kurie teigia, kad tokios bylos selektyvios ir riboja kritiką politikams.
Abu požiūriai turi pagrindo – skaitytojas pats turi nuspręsti, kur riba.
Naujausia bylos naujiena
Byla vis dar nagrinėjama ir stringa dėl procedūrinių klausimų. 2025 m. gruodžio 24 d. pranešta, kad Antanas Kandrotas-Celofanas prašo teismo leisti jam dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu, motyvuodamas, kad Vilniuje jam nesaugu. Teismas dar nesprendė šio prašymo. Posėdžiai anksčiau buvo atidėti dėl advokatų ligos ar kitų priežasčių. Šaltinis: lrytas.lt
Išvada
Ši byla atspindi platesnes įtampas Lietuvoje: tarp žmogaus teisių apsaugos ir laisvos kalbos, tarp politinių pozicijų ir teisės aktų taikymo. Straipsnis LRT pateikia faktus gana tiksliai, tačiau diskusija lieka atvira – vieniems tai kova su neapykanta, kitiems galimas persekiojimas. Sekime tolesnius posėdžius.