Žemės upės paprastai elgiasi logiškai – jos renkasi mažiausio pasipriešinimo kelią, teka žemyn nuo kalnų link jūrų ar vandenynų, aplenkdamos kliūtis. Tačiau Žalioji upė (Green River), viena didžiausių Kolorado upės intakų, elgiasi kitaip. Ji kerta Uinta kalnus (Uinta Mountains) šiaurės rytų Jutoje, išraižydama gilų kanjoną per kelis kilometrus aukštą kalnų grandinę, užuot paprasčiausiai apėjusi ją. Šis reiškinys glumina geologus jau daugiau nei 150 metų.
Žalioji upė
©NEIPerite, CC BY-SA 4.0 | en.wikipedia.org
Naujasis tyrimas, publikuotas 2026 m. vasarį, siūlo įtikinamą paaiškinimą: kalnai laikinai nusileido dėl gilaus Žemės plutos proceso, vadinamo litosferos lašėjimu (lithospheric drip). Tai leido upei išlaikyti savo vagą ir vėliau, kylant reljefui, suformuoti įspūdingą kanjoną.
Kas yra Žalioji upė ir kodėl jos kelias toks neįprastas?
Žalioji upė prasideda Vajomingo kalnuose, vingiuoja per Vajomingo, Jutos ir Kolorado valstijas – iš viso apie 1170 km – ir galiausiai įteka į Kolorado upę Canyonlands nacionaliniame parke. Jos vaga per Uinta kalnus – tai apie 700 m gylio kanjonas (pvz., Lodore kanjonas Dinozaurų nacionaliniame paminkle), kertantis ~4 km aukščio viršukalnes.
Įprastai upės yra antecedent (prieškalninės) arba superimposed (perdengiančios), bet Uinta atveju kalnai ~50 mln. metų senumo, o upės dabartinis kelias per juos – tik 8–1,5 mln. metų senumo. Kodėl upė neišsirinko lengvesnio kelio aplink?
Senosios hipotezės ir jų ribos
Ilgą laiką manyta, kad upė išraižė kelią dar prieš kalnų pakilimą (antecedent drainage) arba kad kalnai kilo tolygiai, o upė sugebėjo „išsilaikyti“. Tačiau nauji duomenys rodo, kad po orogenezės (kalnų formavimosi) aktyvi tektonika regione nevyko, tad šie modeliai netiko.
Naujas tyrimas: litosferos lašėjimas kaip raktas
2026 m. vasarį publikuotame darbe Journal of Geophysical Research: Earth Surface Glazgo universiteto mokslininkai, vadovaujami dr. Adamo Smitho, pasiūlė mechanizmą – litosferos lašėjimą (lithospheric drip arba foundering).
Trumpai tariant:
- Po kalnais susidarė tanki mineralinė masė plutos apačioje.
- Ji tapo tokia sunki, kad ėmė grimzti į mantiją („lašėti“).
- Viršuje pluta laikinai nusileido (subsidence), sumažindama kalnų aukštį.
- Žalioji upė tuo metu galėjo kirsti žemumą.
- Vėliau, atsiskyrus „lašui“, reljefas pakilo ~400 m (dėl izostazinio atsistatymo), o upė išraižė gilią vagą.
„Mes surinkome pakankamai įrodymų, kad litosferos lašėjimas – dar gana nauja geologijos koncepcija – nulėmė žemės nusileidimą tiek, jog upės galėjo susijungti.“
– dr. Adam Smith, Glazgo universitetas
Platesnė įtaka: geografija, biologija ir Šiaurės Amerikos padalijimas
Žaliosios ir Kolorado upių santaka pakeitė žemyno vandenskyrą – upės, tekančios į Ramųjį vandenyną, atskirtos nuo tų, kurios teka į Atlantą. Tai paveikė gyvūnų migraciją, augalų paplitimą ir ekosistemas.
Ar yra analogų Lietuvoje ar Baltijos regione?
Lietuvoje ir Baltijos regione tokio masto reiškinių nėra – mūsų geologija formavosi poledynmečiu, o ne gilių mantijos procesų metu. Tačiau panašių reljefo inversijų (kai upės teka priešinga kryptimi dėl tektonikos) randama Skandinavijoje ar Karpatuose, kur ledynai ir izostazija keitė upių vagas (pvz., Nemuno delta). Tai rodo, kad Žemės paviršius nuolat keičiasi dėl gilių procesų.
Išvada
Žalioji upė – puikus pavyzdys, kaip giluminiai Žemės procesai formuoja mums matomą reljefą. Tai ne upė teka „į kalną“, o kalnas laikinai „nusėdo“, leisdamas vandenims rasti kelią. Naujausias tyrimas papildo 150 metų diskusiją solidžiais seismikos ir modelių duomenimis.
Geologija moko kantrybės – atsakymai ateina po dešimtmečių tyrimų.
Originalo šaltinis
Pagrindinis tyrimas: Smith, A. G. G. et al. (2026). A Lithospheric Drip Triggered Green and Colorado River Integration. Journal of Geophysical Research: Earth Surface. https://doi.org/10.1029/2025JF008733
Populiarus aprašymas: University of Glasgow naujienos (2026-02-02): https://www.gla.ac.uk/news/headline_1243462_en.html
Diskleimeris / Pastaba
Šaltiniai – mokslinis žurnalas ir universiteto pranešimas – yra patikimi, tačiau geologiniai modeliai visada tobulinami. Ateityje gali atsirasti papildomų interpretacijų.