2026 m. vasario 6 d. žurnale „Oncotarget“ pasirodė recenzuotas mokslinis straipsnis, kuriame nagrinėjamas retas, bet sunkus atvejis – sveikai, sportiškai moteriai vos po antrosios „Pfizer Comirnaty“ mRNR vakcinos dozės išsivystė ūminė limfoblastinė leukemija ir limfoblastinė limfoma vienu metu. Tyrėjai ne tik aprašė klinikinį atvejį, bet ir peržiūrėjo 30 panašių publikacijų, siūlydami galimus biologinius mechanizmus. Tačiau dar svarbesnė istorija – dvejų metų kova dėl publikacijos: rankraštis atmestas 16 kartų 15 žurnaluose. Šis atvejis kelia rimtų klausimų apie mokslinio diskurso skaidrumą ir tai, kokia informacija iš tiesų pasiekia gydytojus bei visuomenę.
Šiame straipsnyje be filtrų ir oficialios linijos aptariame faktus, remdamiesi pirminiais šaltiniais. Pateikiame abi puses: tyrimo autorių argumentus ir tai, kad priežastinis ryšys nėra įrodytas. Skaitytojas pats nuspręs. Pridedame Lietuvos kontekstą, aktualias 2025–2026 m. naujienas bei vidines nuorodas į panašias temas portale paranormal.lt.
Retas dvigubo kraujo vėžio atvejis po mRNR vakcinos
38-erių sveika, atletiška moteris 2021 m. liepos 20 d. gavo antrąją „Comirnaty“ dozę. Kitą rytą prasidėjo simptomai: užsiblokavęs žandikaulis ir kaklas, spengimas ausyse, pykinimas, difuzinis skausmas, karščiavimas, galvos skausmas ir prakaitavimas. Per kelis mėnesius būklė pablogėjo – kraujo tyrimai parodė neutropeniją, limfocitozę, padidėjusį SE (iki 118 mm/h) ir lengvą anemiją. PET tyrimas atskleidė intensyvų kaulų čiulpų ir blužnies aktyvumą, o kaulų čiulpų biopsija patvirtino pirmtakų B-limfoidinį naviką (95 % blastų). Diagnozė – ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) ir limfoblastinė limfoma (LBL) vienu metu – labai retas derinys.
Moteris ištvėrė intensyvų chemoterapiją, tačiau 2025 m. sausį patyrė CNS relapsą. Gydymas tęsiamas: didelės dozės citarabinas, metotreksatas ir alogeninė kamieninių ląstelių transplantacija. Straipsnyje taip pat apžvelgti 30 panašių atvejų iš literatūros – dauguma kraujo ir limfinės sistemos vėžių pasireiškė praėjus dienoms ar savaitėms po vakcinacijos, kai kurie – injekcijos vietoje ar regioniniuose limfmazgiuose.
Siūlomi biologiniai mechanizmai: lipidinės nanodalelės ir kaulų čiulpai
Autoriai (P. Gentilini, J. C. Lindsay, N. Konishi, M. Fukushima ir P. Polykretis) pabrėžia: jie neįrodo priežastinio ryšio, bet siūlo plaučiamus biologinius kelius. Lipidinės nanodalelės (LNP), kurios transportuoja mRNR, suteikia „nevaržomą prieigą“ visam organizmui, įskaitant kaulų čiulpus – vietą, kur formuojasi kraujo ląstelės. Sintetinis spike baltymas gali išlikti ilgiau nei natūralus, pažeisti mitochondrijas, sutrikdyti imuninę priežiūrą ir leisti nenormalioms ląstelėms daugintis.
Tyrime aptariami keli mechanizmai: PD-1/PD-L1 kelio slopinimas, IgG4 klasės perjungimas (kuris skatina imuninį toleravimą), ribosomų „frameshifting“ dėl modifikuotos mRNR, SV40 promotoriaus turintis DNR užteršimas ir kt. Autoriai cituoja pasaulinius duomenis apie augantį agresyvių vėžių skaičių 2021–2023 m. Italijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje.
Lietuvos kontekstas: Lietuvoje, pagal 2025 m. ES vėžio profilio ataskaitą, vyrų sergamumas vėžiu yra vienas didžiausių ES (780 atvejų/100 000 gyv.), ypač prostatos ir plaučių. Oficialios institucijos (NVI) 2021 m. rekomendavo COVID vakcinas onkologiniams pacientams, pabrėždamos saugumą. Tačiau viešai nėra sistemingai skelbiamų duomenų apie postvakcinius kraujo vėžio atvejus Lietuvoje, o tarptautiniai signalai verčia kelti klausimus.
Kova dėl publikacijos: 16 atmetimų per dvejus metus
Kompanioniniame straipsnyje „Censorship in science“ pagrindinis autorius dr. Panagis Polykretis detalizuoja: originalus rankraštis pateiktas 15 žurnalų ir atmestas 16 kartų. Dauguma atmetimų – redaktorių sprendimai be recenzavimo. Vienas žurnalas priėmė po pataisų, vėliau atmetė dėl „eksperimentinių trūkumų“ (nors tai atvejo aprašymas). Po apeliacijos vėl priimtas – ir vėl atmestas.
Autoriai teigia, kad tokia praktika kuria dirbtinai vienodą „konsensusą“, kuris vėliau lemia gaires ir politiką.
Aktualios naujienos 2025–2026 m. ir platesnės implikacijos
2025–2026 m. tema išlieka aktuali. Pietų Korėjos tyrimas (2025 m.) ir kiti Oncotarget straipsniai (sausio–vasario 2026 m.) fiksuoja augančius hematologinių vėžių signalus po vakcinacijos. JAV CDC 2026 m. balandį atidėjo ataskaitą apie vakcinų naudą sveikiems suaugusiesiems dėl metodologinių abejonių (naujasis vadovas Jay Bhattacharya). Tai rodo platesnę diskusiją apie duomenų skaidrumą.
FDA pradeda tyrimą dėl DNR užteršimo mRNR vakcinose
Išvada: skaidrumas – mokslo ir visuomenės sveikatos pamatas
Šis atvejis neįrodo, kad visos mRNR vakcinos sukelia vėžį, tačiau jis aiškiai rodo, kad mechanizmai egzistuoja ir nusipelno rimto tyrimo be politinio spaudimo. Mokslas progresuoja tik tada, kai visi duomenys – patogūs ar ne – gali būti laisvai publikuojami ir diskutuojami. Lietuvoje, kur vėžio našta didelė, tokia atvirumo kultūra ypač svarbi. Galutinis sprendimas visada priklauso nuo individualaus įvertinimo ir gydytojo konsultacijos.
Originalo šaltiniai
• Pagrindinis straipsnis: Children’s Health Defense, 2026 m. balandžio 8 d.
• Recenzuotas tyrimas: Oncotarget, 2026 m. vasario 6 d. (DOI: 10.18632/oncotarget.28827)
• Kompanioninis straipsnis apie cenzūrą: Oncotarget, 2026 m. vasario 6 d.
• CDC atidėta ataskaita: WFLA / The Hill, 2026 m. balandžio 10 d.
Trumpas diskleimeris / pastaba: Šaltinis (Children’s Health Defense) yra nepriklausoma organizacija, kritiškai vertinanti oficialias sveikatos politikas. Straipsnis remiasi recenzuotu moksliniu tyrimu „Oncotarget“ žurnale. Nė vienas šaltinis nėra oficiali sveikatos institucija, tačiau faktai ir citatos pateikiami be redagavimo. Rekomenduojame konsultuotis su gydytoju dėl asmeninės sveikatos sprendimų.