Tūkstančius metų mokslininkai spėliojo, kaip senovės egiptiečiai be šiuolaikinių įrankių sugebėjo per kelis dešimtmečius pastatyti vieną didžiausių žmonijos statinių. 2026 m. kovo mėnesį paskelbtas tyrimas siūlo naują, logišką ir patikrinamą hipotezę – integruotą kraštinių rampų (IER) sistemą.
Senovės stebuklas, kuris vis dar kelia klausimų
Didžioji Gizos piramidė – vienintelis išlikęs iš Septynių pasaulio stebuklų. Pastatyta apie 2580–2560 m. pr. Kr. per faraono Khufu valdymą, ji iškilusi 146 metrų aukščio, o jos pagrindas – daugiau nei 230 metrų pločio. Viduje – apie 2,3 milijono akmeninių blokų, kurių vidutinis svoris siekia 2,5 tonos. Statyba, pagal istorinius šaltinius, truko vos 20–27 metus.
Kaip tai įmanoma be geležinių įrankių, ratų ar sudėtingų kėlimo mechanizmų? Egiptiečiai turėjo tik varinius kaltus, roges, virves, svertus ir baržas Nilo upe. Šis klausimas tūkstančius metų kurstė diskusijas tarp archeologų, inžinierių ir istorikų.
Tradicinės hipotezės: nuo išorinių rampų iki vidinių spiralinių takų
Ilgą laiką populiariausia buvo idėja apie milžiniškas išorines rampas – tiesias ar spiralines. Tačiau tokios konstrukcijos reikalavo milžiniško papildomo medžiagų kiekio ir vėliau būtų palikusios aiškius pėdsakus, kurių archeologai nerado.
Kita žinoma hipotezė – prancūzų architekto Jean-Pierre’o Houdino vidinė spiralinė rampa. Ji siūlo, kad takas buvo statomas piramidės viduje ir vėliau užpildomas. Tačiau ir ši teorija susiduria su iššūkiais: trūksta tiesioginių įrodymų ir sudėtinga paaiškinti, kaip buvo kontroliuojamas tikslumas kampuose.
Abiejų pusių šalininkai pateikia argumentus, tačiau nė viena iki šiol negalėjo tiksliai modeliuoti statybos tempo – maždaug vieno bloko kas 3–5 minutes.
Naujas tyrimas: integruota kraštinių rampų (IER) sistema
2026 m. kovo 7 d. žurnale npj Heritage Science (Nature portfolio) paskelbtas nepriklausomo tyrėjo iš Valensijos Vicente Luis Rosell Roig darbas siūlo naują sprendimą – Integrated Edge-Ramp (IER) sistemą.
„Ši konstrukcija vadinama itin našia, tačiau jos loginis ir struktūrinis įgyvendinamumas lieka abejotinas“ – pažymi autorius, tačiau kompiuterinis modeliavimas parodė priešingai.
IER – tai daugiaaukštė, prie piramidės kraštų integruota rampų sistema. Ji veikia kaip spiralinis takas, kuris formuojamas praleidžiant ir vėliau užpildant išorinius blokų sluoksnius. Rampa yra ~3,8 m pločio ir ~4,26 m aukščio, su ~7° nuolydžiu. Statybos metu ji auga kartu su piramide ir galiausiai visiškai įsilieja į struktūrą – jokių išorinių rampų pėdsakų.
Kaip veikia adaptuota daugiarampė strategija?
Tyrėjas sukūrė vieningą kompiuterinį modelį, jungiantį parametrinę geometriją, logistikos simuliacijas (Monte Carlo metodas) ir baigtinių elementų analizę (FEA). Modelis parodė, kad pradedant su 16 paralelinių rampų ir palaipsniui mažinant jų skaičių (iki 1–2 viršutiniuose sluoksniuose), galima pasiekti 4–6 minučių intervalą tarp blokų pristatymo.
Rezultatai: vietoje praleistas laikas – 13,8–20,6 metų (95 % pasitikėjimo intervalas). Įskaitant akmenų kasyklas, transportavimą Nilo upe ir sezonines pertraukas – 20–27 metai. Tai puikiai atitinka Khufu valdymo laikotarpį.
Struktūrinis patikimumas ir archeologiniai atitikmenys
Baigtinių elementų analizė parodė, kad įtempių ir nusėdimų lygis lieka saugus senovės kalkakmenio stiprumui. Modelis taip pat puikiai dera su muografijos (kosminių dalelių skenavimo) atrastais tuštumomis šiaurinėje piramidės pusėje – vadinamuoju Šiaurės veido koridoriumi.
Autorius pabrėžia: sistema suteikia atvirus duomenis ir kodą (Zenodo saugykla), todėl bet kuris mokslininkas gali patikrinti hipotezę.
Lietuviškas kontekstas: senovės Egiptas ir Lietuvos susidomėjimas
Lietuvoje senovės Egipto tema taip pat kelia gyvą susidomėjimą. 2023 m. Lietuvoje lankėsi žymus egiptologas Zahi Hawassas, kuris pasakojo apie naujausius kasinėjimus Gizoje ir Karalių slėnyje. Lietuvos muziejuose eksponuojami Egipto artefaktai, o mokslininkai bei entuziastai aktyviai seka tarptautines naujienas.
Šis tyrimas ne tik praturtina globalų supratimą, bet ir skatina Lietuvos skaitytojus kritiškai vertinti istorines paslaptis. Panašios temos: paslaptingi megastatinių statybos klausimai Rusijoje rodo, kad senovės inžinerija vis dar slepia neišspręstas mįsles.
Be to, Lietuvoje vyksta diskusijos apie archeologijos ir modernių technologijų (3D modeliavimas, muografija) sąsajas – tai puikus pavyzdys, kaip mokslas padeda atskleisti praeitį be spekuliacijų.
Kritika, apribojimai ir ateities perspektyvos
Kaip ir bet kuri nauja hipotezė, IER sistema turi kritikos. Modelis remiasi supaprastintomis prielaidomis (pvz., linijinė elastinė medžiaga, konservatyvūs trinties koeficientai). Autorius pats pripažįsta, kad reikalingi papildomi lauko tyrimai – geofizikiniai matavimai, kad patvirtintų kraštinių užpildų „parašus“.
Vis dėlto tyrimas išsiskiria tuo, kad siūlo falsifikuojamus prognozes: jei bus rastos didelės išorinių rampų bazės arba neatitiks muografijos duomenys – hipotezė bus paneigta. Tai mokslinio metodo pavyzdys.
Išvada: kodėl tai svarbu?
Naujas tyrimas nereiškia, kad visos paslaptys išspręstos. Jis parodo, kad senovės egiptiečiai turėjo aukštą inžinerinį mąstymą ir gebėjimą optimizuoti ribotus išteklius. Tai ne sensacija, o rimtas indėlis į senovės megastatinių tyrimus, suteikiantis atvirą įrankį ateities mokslininkams.
Didžioji piramidė ir toliau įkvepia – ne tik kaip statinys, bet kaip žmogaus proto triumfas prieš laiką ir gamtą. Skaitytojas gali pats nuspręsti, kiek ši hipotezė įtikina, tačiau ji tikrai vertas dėmesio.
Originalo šaltinis
Vicente Luis Rosell Roig. „A computational framework for evaluating an edge-integrated, multi-ramp construction model of the Great Pyramid of Giza“. npj Heritage Science, 2026 m. kovo 7 d. Pilna nuoroda: https://www.nature.com/articles/s40494-026-02405-x (atviras prieigos straipsnis).
Trumpas diskleimeris / pastaba: Šaltinis – recenzuotas mokslinis žurnalas iš Nature portfolio. Tyrimas remiasi kompiuteriniu modeliavimu ir atvirais duomenimis, tačiau galutinį patvirtinimą gali suteikti tik papildomi archeologiniai tyrimai. Straipsnis pateikia faktus ir hipotezę neutraliai, be šališkumo.
Straipsnis parengtas remiantis atvirais moksliniais šaltiniais ir naujausiomis 2026 m. publikacijomis: Panaši tema – paslaptingi senoviniai statiniai.