1937 m. Trečiajame reiche įsteigta Nacionalinė vokiško mokslo ir kultūros premija, turėjusi tapti nacistiniu pasaulinės Nobelio premijos analogu. O viskas prasidėjo nuo didelio tarptautinio skandalo.
1936 m. lapkričio 24 d. žymiam vokiečių pacifistui ir publicistui, žurnalo „Die Weltbühne“ (Pasaulinė scena) redaktoriui Karlui fon Oseckiui (1889 – 1938 m.) Norvegijos parlamentas komitetas paskyrė Nobelio premija. Tačiau įteikti ją pasirodė gana problematiška, kadangi laureatas tuo metu kalėjo koncentracijos stovykloje.
Hitleris buvo taip pasipiktinęs norvegų sprendimu, kad specialiuoju potvarkiu uždraudė Vokietijos piliečiams priimti Nobelio premijas ir įsiteigė savąją Nacionalinę vokiečių premiją už indėlį į mokslą bei kultūrą (vok. Deutscher Nationalpreis für Kunst und Wissenschaft). Premijos fondą sudarė 100 tūkst. reichmarkių, kurias kasmet tarpusavyje turėjo pasidalinti keli mokslui ar kultūrai nusipelnę vokiečiai.
Kartu su piniginiu apdovanojimu buvo įteikiamas ir pasižymėjimo ženklas, kurio dizainą sukūrė profesoriai Herbertas Caitneris ir Hermanas Miuleris-Erfurtas. Tai buvo vienas brangiausių apdovanojimų visame Trečiajame Reiche (pagrindas gamintas iš platinos, ereliai ir deivės Atėnės galva – iš aukso, o lankas aplink užrašą buvo deimantinis). Garbės ženklo projektą patvirtino pats fiureris, o premijos skyrimo klausimus sprendė propagandos ministras Josephas Goebbelsas.
1936 m. lapkričio 24 d. žymiam vokiečių pacifistui ir publicistui, žurnalo „Die Weltbühne“ (Pasaulinė scena) redaktoriui Karlui fon Oseckiui (1889 – 1938 m.) Norvegijos parlamentas komitetas paskyrė Nobelio premija. Tačiau įteikti ją pasirodė gana problematiška, kadangi laureatas tuo metu kalėjo koncentracijos stovykloje.
Hitleris buvo taip pasipiktinęs norvegų sprendimu, kad specialiuoju potvarkiu uždraudė Vokietijos piliečiams priimti Nobelio premijas ir įsiteigė savąją Nacionalinę vokiečių premiją už indėlį į mokslą bei kultūrą (vok. Deutscher Nationalpreis für Kunst und Wissenschaft). Premijos fondą sudarė 100 tūkst. reichmarkių, kurias kasmet tarpusavyje turėjo pasidalinti keli mokslui ar kultūrai nusipelnę vokiečiai.
Kartu su piniginiu apdovanojimu buvo įteikiamas ir pasižymėjimo ženklas, kurio dizainą sukūrė profesoriai Herbertas Caitneris ir Hermanas Miuleris-Erfurtas. Tai buvo vienas brangiausių apdovanojimų visame Trečiajame Reiche (pagrindas gamintas iš platinos, ereliai ir deivės Atėnės galva – iš aukso, o lankas aplink užrašą buvo deimantinis). Garbės ženklo projektą patvirtino pats fiureris, o premijos skyrimo klausimus sprendė propagandos ministras Josephas Goebbelsas.
Visą „mokslo ir meno“ premijos komplektą sudarė raudonai balta juosta su ypatinga sege, ant jos segamas „ordinas“ ir apdovanojimo dokumentai. Reglamentas skelbė, kad juosta kartu su sege ir „ordinu“ gali būti nešiojama tik ypatingais atvejais, ir tik dermėje su juodu smokingu.
1937 m. vokišką mokslo ir kultūros premiją gavo penki asmenys:
Paul Ludwig Troost - už indėlį į vokišką architektūrą (premijuotas po mirties).
August Bier – už indėlį į chirurgiją ir bendrąją mediciną.
Ferdinand Sauerbach – už indėlį į chirurgiją ir bendrąją mediciną.
Wilhelm Filchner – už pasiekimus tyrinėjant Antarktidą ir Tibetą
ir vienas pagrindinių nacių Alfred Rosenberg už... indėlį į rasinę nacionalsocializmo teoriją.
1938 m. premijuoti keturi:
Fritz Todt – už gynybinės Zigfrido linijos projektavimą bei statybą.
Ferdinand Porsche – už automobilių gamybos plėtrą.
Willy Messerschmitt – už aviacijos plėtrą ir už indėlį į karinių oro pajėgų kūrimą.
Ernst Heinkel - už aviacijos plėtrą ir už indėlį į karinių oro pajėgų kūrimą.
1939 m. premijos teikimas sustabdytas dėl prasidėjusio karo ir daugiau niekuomet nebuvo atnaujintas.
O kaipgi Nobelio laureatas Karlas fon Oseckis? Žinia apie paskirtą Nobelį jį pasiekė koncentracijos stovyklos ligoninėje. Oseckiui buvo siūlyta viešai paskelbti apie tai, kad jis savanoriškai atsisako garbingo apdovanojimo, tačiau publicistas nesutiko to padaryti. Nors jis buvo paleistas iš koncentracijos stovyklos, tačiau jam skirta nuolatinė policijos priežiūra. Mirė Karlas fon Oseckis 1938 metų pavasarį nuo džiovos.
Trečiojo reicho premiją už indėlį į mokslą bei kultūrą :: Karo paslaptys ir Trečias Reichas
