Įvadas: Ženevos universiteto mokslininkai atrado stulbinamą ryšį tarp kognityvinių gebėjimų, ypač greitumo kalboje, ir ilgaamžiškumo. Šis tyrimas gali pakeisti mūsų supratimą apie senėjimą ir sveikatą.
Kas atskleista Berlyno senėjimo tyrime?
Ženevos universiteto mokslininkas Paolo Gislettas, remdamasis Berlyno senėjimo tyrimu, pradėtu 1989 m., analizavo 516 vyresnio amžiaus žmonių (70–105 m.) duomenis. Tyrimas, trukęs iki 18 metų, rinko informaciją apie sveikatą, stresą, finansus ir kognityvines galimybes. Rezultatai, paskelbti žurnale Klinikinė psichologinė mokslas, parodė, kad greitumas kalboje yra svarbus ilgaamžiškumo rodiklis.
Kognityviniai testai ir jų reikšmė
Tyrime buvo atlikti 9 kognityviniai testai, vertinantys greitumą kalboje, suvokimo greitį, verbalinius žinias ir epizodinę atmintį. Pavyzdžiui, dalyviams per 90 sekundžių reikėjo įvardyti kuo daugiau gyvūnų. Šie testai parodė, kaip kognityviniai gebėjimai keičiasi su amžiumi ir kaip tai veikia gyvenimo trukmę.
Greitumas kalboje – ilgaamžiškumo indikatorius
Pasak Gislettos, greitumas kalboje atspindi bendrą kognityvinę sveikatą, nes jis priklauso nuo atminties, žodyno ir greito mąstymo. Modernios technologijos leido tiksliai analizuoti šiuos duomenis ir susieti juos su mirties rizika. Tai rodo, kad kalbos gebėjimai gali būti ilgesnio gyvenimo ženklas.
Ateities tyrimų perspektyvos
Gislettas pabrėžė, kad šiuolaikinės technologijos ir duomenų prieiga atveria naujas galimybes. Jis tikisi, kad jauni mokslininkai tęs šį darbą, giliau nagrinėdami kognityvinių gebėjimų ir ilgaamžiškumo sąsajas.
Ar jūsų kalbos greitis gali atskleisti, kiek ilgai gyvensite?
Ženevos universiteto mokslininkai teigia, kad greitumas kalboje siejasi su ilgaamžiškumu – pasidalinkite savo nuomone komentaruose!