Mokslininkų komanda, vadovaujama Maks Planck evoliucinės antropologijos instituto tyrėjų, sukūrė aukštos kokybės denisoviečio genomą iš senovinio krūminio danties, rasto Denisovos urve Altajaus kalnuose. Šis dantis priklausė vyrui, gyvenusiam prieš maždaug 200 000 metų – daugiau nei dvigubai seniau nei vienintelis anksčiau iššifruotas denisovietis. Naujieji duomenys verčia iš naujo peržiūrėti, kada ir kaip senovės žmonių grupės susitiko, maišėsi ir migravo po Aziją.
Menininko vaizduojamas Penghu denisovietis, einantis po ryškia saule pleistoceno laikotarpiu Taivane. Nuotraukos autorius: Cheng-Han Sun.
Denisovos urvas – žmogaus evoliucijos tyrimų centras
Denisovos urvas pietų Sibire nuo 2010 m., kai iš piršto kaulo buvo išgauta DNR ir identifikuota nauja išnykusi žmonių grupė – denisoviečiai, tapo vienu svarbiausių žmogaus evoliucijos tyrimų objektų. Urve rasta ne tik denisoviečių ir neandertaliečių liekanų, bet ir hibridinio individo, kurio tėvai priklausė abiem grupėms.
Denisovos urvo įėjimas Altajaus kalnuose, Sibire.
„Denisoviečiai, išnykusi žmonių grupė, pirmą kartą buvo identifikuoti remiantis senovine DNR, išgauta iš piršto falangos, atrastos 2008 m. Analizė parodė, kad jie buvo artimi neandertaliečių giminaičiai.“ – teigia tyrimo autoriai.
Naujas genomas iš 200 000 metų senumo danties
2020 m. urvo pietinėje kameroje rastas kairysis viršutinis krūminis dantis (Denisova 25) datuojamas 200 000–170 000 metų laikotarpiu. Dantis dydžiu panašus į kitus urve rastus denisoviečių dantis ir didesnis nei neandertaliečių.
Senovinis krūminis dantis – tipinis denisoviečių fosilijų pavyzdys.
Išskirtinai gerai išsilaikiusi DNR leido rekonstruoti genomą tokio pat aukšto kokybės lygio kaip ir iš 65 000 metų senumo denisovietės (Denisova 3).
Denisoviečių įvairovė ir kryžminimasis
Palyginus abu genomus, paaiškėjo, kad denisoviečiai nebuvo vienalytė populiacija. Altajuje bent dvi skirtingos grupės keitė viena kitą per tūkstančius metų. Senesnis individas turėjo daugiau neandertaliečių DNR, o tai rodo pakartotinį kryžminimosi tarp šių grupių.
Tyrėjai taip pat aptiko įrodymų, kad denisoviečiai maišėsi su dar senesne „superarchajiška“ homininų linija, atsiskyrusia anksčiau nei denisoviečių, neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių protėviai.
„Altajaus regione vyko nuolatinis maišymasis tarp neandertaliečių ir denisoviečių, tačiau šios mišrios populiacijos buvo keičiamos atėjusiais iš kitur denisoviečiais. Tai rodo, kad denisoviečiai buvo plačiai paplitę.“
Genetiniai pėdsakai šiuolaikiniuose žmonėse
Naujas genomas padeda paaiškinti denisoviečių palikimą Okeanijos, Pietų ir Rytų Azijos gyventojams. Nustatyti bent trys skirtingi denisoviečių genų srautai, rodantys kelis migracijos kelius į Aziją.
Kai kurie denisoviečių genetiniai variantai, tikėtina, buvo naudingi ir natūralios atrankos dėka išplito šiuolaikiniuose žmonėse – pavyzdžiui, susiję su ūgiu, kraujospūdžiu ar imunine sistema.
Mutacijos, veikiančios kaukolės formą ar veido bruožus, sutampa su ribotais fosiliniais duomenimis, o pokytis šalia FOXP2 geno kelia klausimų dėl denisoviečių kalbos gebėjimų (nors tai tik hipotezė).
Išvada
Šis antrasis aukštos kokybės denisoviečio genomas ženkliai praturtina mūsų supratimą apie archajiškų žmonių įvairovę ir sąveikas pleistoceno laikotarpiu. Jis rodo sudėtingą migracijų, kryžminimosi ir populiacijų kaitos tinklą Azijoje dar prieš šiuolaikiniams žmonėms išeinant iš Afrikos.
Aktualesnės naujienos (2025–2026 m.): Po šio tyrimo paskelbimo 2025 m. spalį, tema sulaukė plataus dėmesio mokslo žiniasklaidoje. Tuo pačiu laikotarpiu kiti tyrimai patvirtino Penghu žandikaulį (Taivanas) kaip denisovietišką, o diskusijos vyko dėl galimų ryšių su „Dragon Man“ kaukole Kinijoje. Tyrimas išlieka preprint stadijoje ir nėra pilnai publikuotas recenzuotame žurnale (2026 m. sausio mėn. duomenimis).
Originalus šaltinis:
„Researchers Sequence Genome of 200,000-Year-Old Denisovan“
Sci.News, paskelbta/atnaujinta 2026 m. sausio 2 d.
https://www.sci.news/genetics/denisova-25-genome-14459.html
Mokslinis straipsnis (preprint):
Stéphane Peyrégne et al. „A high-coverage genome from a 200,000-year-old Denisovan“
bioRxiv, 2025 m. spalio 20 d., doi: 10.1101/2025.10.20.683404
Dėmesio: Straipsnis remiasi patikimu mokslo naujienų šaltiniu (Sci.News) ir originaliu preprint tyrimu iš Maks Planck instituto. Preprint dar nėra galutinai recenzuotas ir publikuotas žurnale, todėl kai kurios išvados gali būti patikslintos ateityje.