Panikos priepuoliai, staigiai kylantis kraujospūdis ar net gliukozės šuoliai kraujyje – tai simptomai, kurie gali signalizuoti ne tik apie fizines problemas, bet ir apie ilgalaikį emocinį krūvį. Kartais jie atsiranda gyvenant šalia partnerio, kurio elgesys nuolat žeidžia ir griauna vidinę pusiausvyrą. Šiame straipsnyje, remiantis psichologo įžvalgomis, aptarsime, kaip tokie santykiai gali veikti nervų sistemą ir bendrą savijautą.
Iliustracija iš interneto šaltinių
Kas yra psichopatija?
Psichopatija medicinos ir psichologijos kontekste laikoma sunkiu asmenybės sutrikimu (dažnai siejamas su antisocialiniu asmenybės sutrikimu), kuriam būdingas stipriai sumažėjęs gebėjimas jausti empatiją, užuojautą ar gėdą. Tokie žmonės sunkiai kuria harmoningus ryšius tiek su savimi, tiek su aplinka, dažnai nesuvokia atgailos ir gali elgtis manipuliuojančiai ar žalojančiai. Svarbu pabrėžti, kad tikrąją diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuoti specialistai – savarankiškas vertinimas čia netinka.
Kaip žalingi santykiai veikia kūną ir psichiką?
Ilgalaikis gyvenimas šalia žmogaus, kuris nuolat žeidžia, gali sukelti chronišką stresą. Organizmas nuolat būna „kovos ar bėgimo“ režime: išsiskiria dideli kiekiai streso hormonų, kurie ilgainiui alina visus organus. Psichologo praktikoje pasitaiko atvejų, kai moterys, patyrusios tokį spaudimą, susiduria su reprodukcinės sistemos sutrikimais, ankstyva menopauze ar kitomis sveikatos problemomis. Panikos priepuoliai čia dažnai tampa nervų sistemos „perdegimo“ signalu – migdolinis kūnas (amigdala) tampa pernelyg jautrus, o žmogus pradeda bijoti net neutralių situacijų.
Tokiuose santykiuose energija eikvojama vien išlikimui: nebelieka jėgų atsipalaiduoti, augti ar džiaugtis gyvenimu. Laikui bėgant keičiasi ir pasaulėžiūra – atsiranda nepasitikėjimas žmonėmis, baimė būti paliktam vienam ar net agonofobija.
Pavyzdžiai iš psichologo praktikos
„Atrodo, kad viskas nurimo, bet vėl trigeris – nusivylimas, ir suprantu, kad veltui praleidau laiką.“
„Išėjau, buvo sunku, bet dabar kiekvieną dieną jaučiu ramios gyvenimo palaimą.“
„Man skaudėjo širdį, išėjus skausmas dingo, bet grįžus viskas atsinaujino. Galvojau, kad 25 metai vis dėlto kažką reiškia.“
„Ilgai laukiau greitosios, vaikai verkė šalia, galvojau, kad mirštu nuo širdies smūgio. Bijojau ne mirties, o to, kad vaikai liks vieni su juo.“
„Išdrįsau viena vykti atostogauti, viskas buvo gerai, bet aikštėje staiga užklupo panikos priepuolis. Prasidėjo ilgas kelias ieškant išeičių iš atvirų erdvių baimės – o priežastis buvo santykiai.“
Ką daryti pastebėjus tokius požymius?
Kai kuriais atvejais vienintelis būdas atgauti sveikatą – visiškai nutraukti kontaktą. Ribų mokymasis ar psichoterapija padeda, tačiau jei partneris nesikeičia ir toliau kenki, stresas išlieka. Svarbu investuoti į save: kreiptis į specialistus dėl nerimo sutrikimų ir panikos priepuolių korekcijos, pereiti iš išgyvenimo režimo į gyvenimą.
Lietuviškas kontekstas
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje, įskaitant emocinį ir psichologinį, išlieka aktualia problema. Pagal naujausius duomenis, tūkstančiai žmonių kreipiasi pagalbos dėl patirto smurto, o psichologinis spaudimas dažnai sukelia nerimo sutrikimus, depresiją ir panikos priepuolius. Patirtas smurtas laikomas didele trauma, stipriai didinančia psichikos sveikatos rizikas.
Šaltiniai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Specializuotos pagalbos centras
Jei patiriate smurtą ar stiprų stresą santykiuose, kreipkitės:
– Pagalbos moterims linija: 8 800 66366 (nemokamai, visą parą)
– Bendrasis pagalbos numeris: 112
– Specializuotos pagalbos centrai: www.specializuotospagalboscentras.lt
Išvada
Gyvenimas nuolatinėje baimėje ir įtampoje nėra neišvengiamas. Ramus ir saugus gyvenimas egzistuoja, o pirmas žingsnis link jo – pripažinti problemą ir ieškoti profesionalios pagalbos. Jūsų sveikata ir gerovė visuomet turi būti prioritetas.
Originalus šaltinis: Straipsnis publikuotas rusų kalba portale b17.ru (data nenurodyta). Nuoroda: https://www.b17.ru/article/812824/
Diskleimeris / Pastaba: Šis tinklaraščio įrašas yra laisvas originalaus straipsnio vertimas ir adaptacija. Jame pateikiama autoriaus praktinė patirtis ir nuomonė, o ne medicininė rekomendacija. Psichikos sveikatos klausimais visuomet konsultuokitės su kvalifikuotais specialistais.