Kai viena šalis nutaria savo nacionalinei skiepijimo programai pasirinkti kitokią vakcinos rūšį nei dauguma kitų, kyla natūralus klausimas: ar tai paprastas pirkimo rezultatas, ar ženklas, kad ilgai trukusi diskusija apie skirtingas technologijas pagaliau juda? 2026 m. balandį Švedija paskelbė, kad 2027/2028 m. sezonui jos regionai pirks tik vieną COVID-19 vakciną – baltymų pagrindu pagamintą Nuvaxovid. Tai pirmas toks atvejis pasaulyje, kai šalis nacionalinei sezoninei kampanijai pasirenka išskirtinai baltymų subvienetų vakciną. Oficialūs pranešimai kalba apie patikrintą technologiją ir praktinius privalumus. Alternatyvūs balsai tai vadina pirmu rimtu posūkiu nuo mRNR platformos. Tiesa, kaip dažnai būna, slypi tarp šių pozicijų.
Kas iš tikrųjų įvyko: pirkimas, o ne draudimas
2026 m. balandžio 21 d. Sanofi pranešė, kad Švedijos pirkimų centras Adda, veikiantis visų 21 regiono vardu, pasirinko Sanofi tiekti Nuvaxovid kaip vienintelę COVID-19 vakciną asmenims nuo 12 metų nacionalinei skiepijimo kampanijai nuo 2027 m. birželio 1 d. iki 2028 m. rugpjūčio 31 d. Tai pirmas kartas, kai Švedija vykdo savo nacionalinį COVID vakcinų pirkimą vietoj ankstesnių Europos Sąjungos pandemijos laikų sutarčių. Sanofi pasiūlymas nugalėjo Pfizer ir Moderna pasiūlymus. Sanofi pranešimas spaudai ir Adda dokumentai tai patvirtina.
Svarbu aiškiai atskirti: Švedija neuždraudė mRNR vakcinų. Comirnaty lieka patvirtinta ir prieinama. Šiuo metu (2026 m.) šalyje daugiausia naudojama mRNR vakcina. Nuo 2027 m. sausio 1 d. atsakomybė už COVID vakcinų tiekimą pereina regionams, o valstybė padeda perėjimo laikotarpiu parduodama likučius. Vaikams iki 12 metų šiam konkursui nebuvo gauta pasiūlymų, todėl sutarties nėra. Tai politikos ir tiekimo posūkis nacionalinei kampanijai, o ne visiškas mRNR pašalinimas iš rinkos.
URGENT: Sweden will not offer mRNA-based Covid shots to its citizens this winter, only older protein-based jabs - a stunning rejection. Expect other countries to follow as we learn more about the long-term risks of repeated mRNA/LNP dosing. https://t.co/sZZIYpmccF
— Alex Berenson (@AlexBerenson) October 27, 2026
Technologijų skirtumas: kodėl jis svarbus diskusijose
Nuvaxovid yra baltymų subvienetų vakcina. Ji pagaminta rekombinantine technologija ir turi adjuvanto. Organizmas gauna jau pagamintą viruso spyglio baltymo dalį, kurią imuninė sistema atpažįsta. Tai ta pati pagrindinė logika, kuri naudojama seniau žinomose vakcinose nuo hepatito B ar žmogaus papilomos viruso. Vakcina neturi gyvo viruso ir negali sukelti COVID-19. Ji tiekiama jau užpildytame švirkšte ir laikoma šaldytuve – tai praktinis privalumas regionams.
mRNR vakcinos (Pfizer Comirnaty ir Moderna) veikia kitaip: lipidų nanodalelės pristato genetinę instrukciją, o ląstelės laikinai gamina spyglio baltymą. Gamintojai ir reguliuotojai teigia, kad gamyba yra ribota laike ir vietoje, o baltymas greitai suyra. Kritikai jau keletą metų kelia kitokius klausimus: ar gamybos kiekis ir trukmė tikrai tiksliai kontroliuojami? Ar lipidų nanodalelės lieka tik injekcijos vietoje, ar gali cirkuliuoti plačiau? Ar PEGilintas lipidų apvalkalas prisideda prie alerginių ar uždegiminių reakcijų? Šie klausimai nėra vien teoriniai – jie atsirado iš pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius ir kai kurių laboratorinių stebėjimų. Oficialūs šaltiniai pabrėžia, kad rimti šalutiniai poveikiai yra reti, o nauda nuo sunkios ligos didesnė.
Švedijos pasirinkimas akcentuoja „gerai žinomą ir patikrintą“ technologiją. Sanofi medicinos vadovė Lena Svensson sakė, kad tai svarbus žingsnis tvarkant COVID kaip sezoninę infekciją, o paruoštas švirkštas ir šaldymo sąlygos palengvina darbą. Profesorius Niklas Arnberg iš Umeå universiteto sveikino platesnį vakcinų pasirinkimą, nes infekcija vis dar kelia naštą – 2024/2025 m. Švedijoje užregistruota 607 mirties atvejai, kur COVID buvo pagrindinė priežastis, ir 279 intensyviosios terapijos pacientai.
Kodėl alternatyvūs balsai tai vadina posūkiu
Dalis alternatyvios sveikatos bendruomenės šį sprendimą mato kaip institucinį pripažinimą anksčiau keltų abejonių. Jie primena, kad mRNR platforma buvo nauja didelio masto naudojimui, o baltymų subvienetų metodas turi ilgesnę istoriją. Jie taip pat nurodo pranešimus apie miokarditą (širdies raumens uždegimą) ir perikarditą, kurie buvo dažnesni po mRNR vakcinų jauniems vyrams. Nors Švedijos Visuomenės sveikatos agentūra (Folkhälsomyndigheten) anksčiau (2022 m.) dėl miokardito rizikos nerekomendavo Nuvaxovid jaunesniems nei 30 metų, 2026 m. birželį agentūros atstovė Ulrika Marking paaiškino, kad įtarimas nebeatrodo toks aktualus ir rekomendacija bus pakeista laiku iki 2027 m. rudens. LäkemedelsVärlden straipsnis tai aprašo.
Sweden is officially ditching mRNA vaccines, and they are not hiding their reasons for doing so. https://t.co/qQzN68nhWA https://t.co/GOMJgbSGri
— Mazda Sabouri (@msabouri) October 26, 2026
Oficiali pozicija nepristato pirkimo kaip atsakymo į „rimtus susirūpinimus sveikata“ dėl mRNR. Ji kalba apie technologijos pažįstamumą, logistiką ir konkurso rezultatą. Tačiau faktas, kad šalis, kuri pandemijos metu elgėsi savarankiškai, dabar renkasi kitokią platformą nacionalinei programai, suteikia erdvės abiem interpretacijoms. Kai kurie stebėtojai klausia: jei mRNR buvo nepriekaištinga, kodėl pirmoji šalis, vykdanti savo konkursą po pandemijos sutarčių, pasirinko ne ją? Kiti atsako: nes Sanofi pasiūlymas laimėjo pagal nustatytus kriterijus, o baltymų vakcina tinka sezoniniam naudojimui.
Lietuvoje diskusija apie širdies uždegimo atvejus po COVID vakcinų taip pat vyksta. Širdies uždegimas vaikams po COVID-19 vakcinos: tyrimai ir rizikos vertinimas ir galimi vėžio signalai – tai temos, kuriose pateikiami tiek oficialūs, tiek kritiškesni duomenys. Švedijos sprendimas suteikia naują kontekstą tokioms diskusijoms: ar skirtingos technologijos turi skirtingą rizikos profilį, ir ar tai verta viešo palyginimo?
Švedijos nepriklausomybės tradicija
Švedija pandemijos metu nesekė daugumos šalių griežto karantino modelio. Ji neuždarė mokyklų ir rėmėsi savanoriškomis priemonėmis bei pažeidžiamų grupių apsauga. Tuo metu tai sulaukė aštrios kritikos, vėliau kai kurie vertinimai tapo nuosaikesni. Visuomenės sveikatos agentūra tvirtino, kad pakako savanoriškumo. Dabar, kai pandemijos sutartys baigiasi ir regionai perima atsakomybę, šalis vėl renkasi savo kelią – šįkart pirkimo konkurse. Ar tai tęsia pragmatišką, įrodymais grįstą nepriklausomybę, ar tiesiog geriausio pasiūlymo priėmimas? Abu atsakymai turi šalininkų.
Svarbu ir tai, kad COVID vis dar kelia naštą. Skiepijimo aprėptis vyresnių nei 75 metų grupėje Švedijoje buvo apie 72,9 proc. – tai reiškia, kad dalis rizikos grupės vis dar neapsaugota. Nacionalinė kampanija siekia sumažinti sunkių atvejų ir hospitalizacijų riziką, taip pat kardiovaskulinių komplikacijų po infekcijos. Nuvaxovid klinikiniuose tyrimuose rodė aukštą veiksmingumą prieš sunkią ligą ir turėjo dokumentuotą saugumo profilį, nors ir jis turi retų miokardito pranešimų, kaip ir mRNR vakcinos.
Ką tai reiškia kitoms šalims ir Lietuvai
Kol kas tai vienos šalies pirkimo sprendimas vienam sezonui. Kitos šalys ir toliau naudoja mRNR vakcinas, kurios reguliariai atnaujinamos pagal cirkuliuojančias atmainas. Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia skiepijimo schemas, pagrįstas Europos vaistų agentūros rekomendacijomis. 2025–2026 m. sezone daugiausia naudojama atnaujinta Comirnaty. Nuvaxovid anksčiau buvo prieinama, bet netapo pagrindine. Ar Švedijos pavyzdys paskatins daugiau šalių vykdyti savo konkursus ir lyginti skirtingas platformas, ar liks išimtimi, priklausys nuo rezultatų 2027–2028 m. ir tolesnių stebėjimų.
Diskusija apie mRNR ir baltymų vakcinas nėra baigta. Vieni pabrėžia, kad mRNR leido greitai reaguoti į pandemiją ir sumažino sunkių ligų naštą. Kiti primena, kad naujos technologijos reikalauja ilgesnio stebėjimo, ypač kai kalbama apie sisteminį pasiskirstymą ir ilgalaikius pranešimus. Švedijos sprendimas neatsako į visus klausimus, bet suteikia realų pavyzdį, kai šalis renkasi kitokią, seniau žinomą technologiją savo nacionalinei programai. Tai faktas, kurį galima vertinti skirtingai – priklausomai nuo to, kokius duomenis laikome svarbiausiais.
Išvada
Švedija tapo pirmąja šalimi, kuri nacionalinei COVID skiepijimo kampanijai 2027/2028 m. sezonui išskirtinai pasirinko baltymų subvienetų vakciną Nuvaxovid. Tai ne draudimas mRNR, o pirkimo ir tiekimo posūkis. Oficialūs šaltiniai pabrėžia patikrintą technologiją, logistiką ir tęsiamą ligos naštą. Alternatyvūs balsai mato tai kaip atsaką į anksčiau keltus klausimus apie mRNR platformos ypatumus. Abi pusės remiasi faktais – tik skirtingais jų akcentais. Skaitytojas gali pats įvertinti, ar tai pragmatiškas pasirinkimas, ar ženklas platesnio persvarstymo. Švedijos istorija rodo, kad ji linkusi daryti savo rizikos ir naudos skaičiavimus. Ar kitos šalys paseks, parodys laikas ir tolesni duomenys.
Originalo šaltinis ir data: Sanofi pranešimas spaudai „Sverige satsar på proteinbaserat covid-19-vaccin säsongen 2027/2028“, 2026 m. balandžio 21 d. Pilna nuoroda. Papildomi šaltiniai: Adda pirkimo dokumentai, LäkemedelsVärlden 2026 m. birželio 5 d. straipsnis apie rekomendacijos keitimą.
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams: Straipsnis remiasi oficialiais Sanofi, Adda ir Švedijos visuomenės sveikatos agentūros pranešimais bei Švedijos medicinos spaudos publikacijomis. Alternatyvūs šaltiniai (pvz., Nyderlandų gydytojų grupės pranešimai) šį pirkimą pateikia kaip „atsisakymą mRNR dėl sveikatos susirūpinimų“ – oficialūs dokumentai tokios formuluotės nenaudoja. mRNR vakcinos Švedijoje lieka patvirtintos. Straipsnis pateikia faktus ir abi pozicijas, kad skaitytojas galėtų susidaryti savo nuomonę. Šaltinio patikimumas: Sanofi ir Adda – tiesioginiai dalyviai; Folkhälsomyndigheten – oficiali institucija; alternatyvūs portalai – interpretaciniai.