Ar kada stebėjote varną, kuri akimirksniu pastebi maisto gabalėlį ir nusprendžia, ar verta skristi? Naujausias tyrimas atskleidžia, kad šie paukščiai gali priimti tam tikrus regos sprendimus maždaug du kartus greičiau nei žmonės ar beždžionės, ir tai daro neprarasdamos tikslumo. Tai ne šou, o rimtas mokslinis darbas, paskelbtas žurnale Science 2026 m. spalio 22 d.
Tyrimą atliko Philipp Schmidbauer ir Andreas Nieder iš Tiubingeno universiteto. Jie parodė, kad dvi juodosios varnos (Corvus corone) vidutiniškai per 235 milisekundes (mažiau nei ketvirtį sekundės) nustato, kuria kryptimi juda taškai ekrane. Palyginimui, beždžionės panašiose užduotyse užtrunka apie 410–600 milisekundžių. Šis rezultatas kelia klausimą: ar paukščių smegenys iš tiesų veikia sparčiau, ar čia slypi kitoks sprendimų priėmimo būdas?
Kaip atrodė užduotis laboratorijoje
Mokslininkai ištreniravo dvi rankomis augintas varnas atlikti klasikinę regos užduotį, kuri jau dešimtmečius naudojama su beždžionėmis ir žmonėmis. Ekrane pasirodydavo debesėlis baltų taškų juodame fone. Dalis jų judėdavo viena kryptimi (kairėn, dešinėn, aukštyn ar žemyn), likusios – atsitiktinai. Varnos turėjo snapu paliesti ekraną toje pusėje, kur judėjo dauguma taškų. Už teisingą atsakymą gaudavo miltinių kirminų.
Sunkumą keitė „sutapimo“ laipsnis: nuo lengvos užduoties (81 % taškų judėjo viena kryptimi) iki labai sunkios (tik 3 %). Net sunkiausiu atveju varnos atsakydavo geriau nei atsitiktinai. Lengvomis sąlygomis tikslumas siekė beveik 100 %. Vidutinis tikslumas per visus bandymus buvo apie 74 % – panašus į beždžionių ir žmonių rezultatus.
Svarbu, kad paukščiai nebuvo skubinami. Jie galėjo spręsti savo tempu. Vis dėlto jų reakcijos laikas nuo taškų pasirodymo iki galvos judesio link ekrano vidutiniškai tesiekė 235 milisekundes. Lengviausiose užduotyse – apie 220 ms, sunkiausiose – apie 254 ms. Skirtumas – vos 34 milisekundės. Beždžionėms sunkumas stipriau veikia greitį.
Ką rodė smegenų įrašai
Mokslininkai užrašė 248 nervų ląstelių veiklą srityje, vadinamoje nidopallium caudolaterale (NCL). Tai paukščių smegenų dalis, kuri atlieka panašias funkcijas kaip žmonių ir beždžionių kaktinės skilties priekinė žievė – padeda priimti sprendimus ir planuoti. Nors paukščių smegenys neturi sluoksniuotos žievės, kaip žinduolių, jų NCL veikia kitaip organizuotai, tankiais ląstelių telkiniais.
Jau apie 70 milisekundžių po taškų pasirodymo dalis ląstelių pradėjo skirtingai reaguoti pagal būsimą pasirinkimą. Tai įvyko maždaug 170 milisekundžių prieš snapo prisilietimą. Veikla pamažu stiprėjo, kol pasiekė slenkstį ir varna atsakė. Šis modelis primena „įrodymų kaupimą“, kurį jau seniai stebi žinduolių smegenyse: ląstelės renka informaciją, kol jos užtenka sprendimui.
„Net kai judesio modelius sunku atpažinti, varnų sprendimai buvo geresni už atsitiktinius, o aiškiais signalais jos pasiekdavo beveik 100 procentų tikslumą“, – teigė Philipp Schmidbauer. Andreas Nieder pridūrė, kad paukščiai naudoja tą patį matematinį principą kaip primatai, tik viskas vyksta sparčiau.
Kodėl varnos tokios greitos?
Viena iš priežasčių – evoliucinis spaudimas. Skrydis reikalauja greitų regos ir judesių sprendimų. Paukščių kūno temperatūra aukštesnė (apie 41–42 °C) nei žmogaus, o tai pagreitina cheminius procesus nervų sistemoje. Trumpesni nerviniai keliai kompaktiškose smegenyse taip pat sutrumpina signalo kelią.
Niederis pabrėžia, kad greitis nebuvo pasiektas tikslumo sąskaita. „Mes niekada neverčėme varnų būti kuo greitesnėmis. Jos pačios sprendė savo tempu, ir net tada buvo dvigubai greitesnės už bet kokią beždžionę ar žmogų, apie kuriuos žinau.“
Tai ne pirmas kartas, kai varnos stebina. Ankstesni tyrimai parodė, kad jos moka naudotis įrankiais, planuoti ateitį, atpažinti veidus ir net garsiai skaičiuoti. Panašių pastebėjimų rasite ir lietuviškuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, straipsnyje apie tai, kaip mokslininkai išmokė varnas skaičiuoti garsiai, matyti, kad šie paukščiai geba planuoti ir derinti garsus su skaičiais. Kitas tekstas nagrinėja, kodėl varnos kartais lenkia beždžiones logikos užduotyse.
Nuorodos: Mokslininkai išmokė varnas skaičiuoti garsiai ir Kodėl varnos protingesnės už beždžiones?.
Ką tai reiškia mums ir mokslui
Tyrimas rodo, kad sudėtingi sprendimų priėmimo principai gali atsirasti skirtingose gyvūnų grupėse nepriklausomai. Paukščiai ir žinduoliai išsiskyrė daugiau nei prieš 300 milijonų metų. Vis dėlto jų smegenyse stebimi panašūs procesai – tik skirtingu greičiu. Tai stiprina mintį, kad evoliucija gali rasti panašius sprendimus skirtingais keliais.
Svarbu nepamiršti ribų. Tirti tik du paukščiai. Tai įprasta tokiems sudėtingiems darbams, kuriuose derinamas elgesys ir smegenų įrašai, tačiau rezultatai gali būti būdingi būtent varnoms, o ne visiems paukščiams. Užduotis specifinė – reikia laukti, kol susiformuos judesio vaizdas. Realiame gyvenime varnos gali naudoti ir kitus būdus greitai reaguoti.
Kai kurie mokslininkai pažymi, kad greitis gali būti susijęs su trumpesniais signalų keliais ir aukštesne temperatūra, o ne su kažkokiu ypatingu „superprotu“. Kiti pabrėžia, kad varninių šeimos paukščiai apskritai išsiskiria protu tarp paukščių. Abu požiūriai turi pagrindą. Tyrimas nepaneigia nei vieno, nei kito – jis tiesiog pateikia naujus matavimus.
Kodėl tai svarbu plačiau
Suprasti, kaip skirtingos smegenys greitai apdoroja informaciją, gali padėti tiek gyvūnų elgesio tyrimuose, tiek dirbtinio intelekto srityje. Kompiuteriniai modeliai, kurie kaupia įrodymus iki slenksčio, jau naudojami. Paukščių pavyzdys rodo, kad tokį principą galima įgyvendinti labai kompaktiškai ir sparčiai.
Lietuvoje varnas dažnai matome miestuose ir kaimuose. Jos čia taip pat renka maistą, stebi žmones ir kartais elgiasi stebėtinai sumaniai. Nors vietinių tyrimų apie jų reakcijos greitį nėra, bendri stebėjimai sutampa su pasauliniais duomenimis apie jų gebėjimą greitai mokytis ir prisitaikyti.
Jei norite giliau pažvelgti į paukščių protą, verta paskaityti ir apie tai, kaip varnos planuoja veiksmus ar naudoja įrankius. Šie stebėjimai papildo naująjį greičio tyrimą ir rodo, kad sparčiam sprendimui gali padėti ir gera atmintis bei patirtis.
Išvada
Naujasis tyrimas aiškiai parodo: dvi varnos geba priimti regos sprendimus maždaug per 235 milisekundes, išlaikydamos tikslumą, panašų į primatų. Jų smegenų ląstelės NCL srityje pradeda formuoti pasirinkimą jau po 70 milisekundžių. Tai ne stebuklas, o gerai išmatuotas reiškinys, susijęs su paukščių kūno sandara ir evoliucijos keliais.
Ar tai reiškia, kad varnos protingesnės už mus? Ne. Tai reiškia, kad skirtingos smegenys gali pasiekti panašų rezultatą skirtingu greičiu. Toliau tyrimai su daugiau paukščių ir kitomis užduotimis padės suprasti, kiek šis greitis yra bendras ir kiek – ypatingas varnoms.
Originalus šaltinis: Kenna Hughes-Castleberry, „Crows may make lightning-fast decisions, sometimes twice as fast as humans, study hints“, Live Science, 2026 m. spalio 22 d. https://www.livescience.com/animals/birds/crows-may-make-lightning-fast-decisions-sometimes-twice-as-fast-as-humans-study-hints
Mokslinis straipsnis: Schmidbauer, P., Nieder, A. (2026). Ultrarapid decision-making in an avian brain. Science. DOI: 10.1126/science.aed6459
Pastaba faktų tikrintojams: Šis tekstas remiasi 2026 m. spalio 22 d. paskelbtu tyrimu žurnale Science ir susijusiomis apžvalgomis (Ars Technica, Tiubingeno universiteto pranešimas). Pagrindiniai skaičiai (235 ms, ~70 ms, tikslumo lygis) paimti iš šių šaltinių. Tyrime dalyvavo tik du paukščiai, todėl rezultatai yra preliminarūs ir taikomi konkrečiai užduočiai. Tekste pateikiamos ir tyrėjų, ir galimų apribojimų nuomonės.