Prieš 125 tūkstančius metų, per paskutinį tarpledynmetį, kai klimatas Europoje buvo gana panašus į dabartinį, neandertaliečiai prie ežero kranto dabartinės Vokietijos teritorijoje sistemingai apdorodavo didžiulius kiekius gyvūnų kaulų. Jie ne tik traiškė juos, kad pasiektų čiulpus, bet ir smulkino į tūkstančius mažų fragmentų, o vėliau kaitino vandenyje, išgaudami kaloringus kaulų riebalus. Šią specializuotą veiklą mokslininkai dabar vadina „riebalų fabriku“ – ankstyvu pavyzdžiu, kaip senovės žmonės intensyviai naudojo išteklius, siekdami maksimalios maistinės vertės.
Nuotrauka iš atvirų šaltinių / © GigaChat
Naujausias tyrimas, publikuotas žurnale Science Advances 2025 m. liepą, atskleidžia, kad tokia praktika egzistavo gerokai anksčiau, nei manyta anksčiau – beveik 100 tūkstančių metų prieš panašius radinius iš vėlyvojo paleolito. Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad neandertaliečiai buvo planuojantys, organizuoti ir efektyvūs išteklių naudotojai.
Neumark-Nord vietovė – unikalus langas į praeitį
Archeologinė vietovė Neumark-Nord, esanti netoli Leipcigo (Vokietija), yra vienas geriausiai išsilaikiusių viduriniojo paleolito gyvenviečių Europoje. Dėl ežero nuosėdų ir greito uždengimo dauguma radinių išliko beveik nepaliesti.
Tyrėjai analizavo daugiau nei 118 000 kaulų fragmentų, surinktų iš 491 m² ploto. Įspūdinga detalė – apie 90 % fragmentų buvo mažesni nei 5 cm, o net 66 % – trumpesni nei 3 cm. Tokia ekstremali fragmentacija rodo ne atsitiktinį ardymą, o tikslų, kontroliuojamą apdorojimo procesą. Mokslininkų vertinimu, bent 172 stambūs žinduoliai (daugiausia arkliai, taurieji jaučiai ir elniai) buvo perdirbti būtent šioje vietoje.
Kaip vyko riebalų išgavimas?
Procesas buvo daugiasluoksnis ir reikalavo nemažai pastangų bei žinių:
- Medžioklė ir atranka – neandertaliečiai medžiojo ištisus metus, taikydamiesi į suaugusius, sveikus individus. Skerdenos dalys, turinčios daugiausia riebalų (ilgieji kaulai, kaukolės), buvo specialiai transportuojamos į ežero krantą.
- Pradinis ardymas – kaulai daužomi akmenimis, išgaunant čiulpus iš tuščiavidurių ertmių.
- Smulkinimas ir kaitinimas – fragmentai dar smulkinami, tada kaitinami vandenyje (tikėtina, odiniuose induose arba specialiai paruoštose duobėse). Riebalai iškyla į paviršių, juos lengva surinkti ir laikyti.
Apie 40 % kaulų turi aiškius antropogeninius pėdsakus: pjūvius, smūgius. Tik ~1,6 % fragmentų buvo veikiami ugnies (perkaitę atsitiktinai), o tai patvirtina, kad kaitinimas vyko kontroliuojamai ir tiksliai.
„Matome sudėtingą išteklių valdymo sistemą, apimančią apgalvotą medžioklę, skerdenų transportavimą ir tikslingą naudingų riebalų gavimą tam tikrose vietose.“
Kodėl riebalai buvo tokie svarbūs?
Medžiotojų-rinkėjų mityboje riebalai yra kritinis energijos šaltinis. Vien baltymai negali aprūpinti pakankamai energijos – be riebalų gresia vadinamoji „triušio badas“ (angl. rabbit starvation). Kaulų riebalai suteikia labai koncentruotą kaloringumą, ypač žiemą ar nepalankiu metų laiku.
Anksčiau manyta, kad tokį intensyvų riebalų išgavimą (grease rendering) praktikavo tik vėlyvojo paleolito žmonės prieš ~28 tūkst. metų. Dabar aišku – neandertaliečiai tai darė jau viduriniajame paleolite, gerokai anksčiau.
Implikacijos neandertaliečių pažangumui
Šis radinys rodo aukštą organizuotumo lygį: planavimą, darbo pasidalijimą, erdvės specializaciją. Neandertaliečiai ne tik medžiojo, bet ir valdė kraštovaizdį pagal savo poreikius. Tai dar kartą patvirtina jų pažangą – nuo sudėtingų įrankių gamybos iki labai efektyvių mitybos strategijų.
Lietuvos kontekste kol kas nėra tiesioginių analogų šiam „riebalų fabrikui“, tačiau Baltijos regione žinomi neandertaliečių pėdsakai – pavyzdžiui, netoli Kauno rasta viduriniojo paleolito titnago įrankių. Tokie tyrimai skatina permąstyti, kaip mūsų protėviai prisitaikė prie klimato svyravimų – aktualu ir šiuolaikiniame kontekste.
Išvada
Neumark-Nord „riebalų fabrikas“ – svarbus žingsnis suprasti, kad neandertaliečiai buvo ne primityvūs, o adaptabilūs, planuojantys ir efektyvūs. Tai ne tik apie maistą, bet ir apie pažinimo gebėjimus bei ilgalaikes išlikimo strategijas. Ateityje panašūs radiniai gali dar labiau patikslinti, kodėl neandertaliečiai išsilaikė šimtus tūkstančių metų Europos sąlygomis.
Originalo šaltinis
Tyrimas: „Large-scale processing of within-bone nutrients by Neanderthals, 125,000 years ago“, autoriai Lutz Kindler ir kt., publikuotas Science Advances, 2025 m. liepos 2 d.
Pilna nuoroda: https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.adv1257
Diskleimeris / Pastaba
Šaltinis – vienas autoritetingiausių mokslo žurnalų pasaulyje, recenzuotas. Tyrimas pagrįstas pirminiais archeologiniais duomenimis. Vis dėlto archeologija remiasi interpretacijomis, tad ateities radiniai gali patikslinti vaizdą.