Senovės Sfinksas Gizoje – ne tik Egipto simbolis, bet ir amžinas mįslių šaltinis. Viena iš jų – legendinė „Chronikų salė“ (arba „Hall of Records“), kuri, anot senovės pasakojimų ir XX a. aiškiaregių, slepia žinias apie civilizacijas, egzistavusias gerokai anksčiau nei oficialiai pripažinta Egipto istorija. 2026 m. gegužę internetą sudrebino viešas CŽV archyvo dokumentas iš 1952 m., kuriame tarp įprastų nuotraukų sąrašo staiga atsiranda frazė „Šventykla po Sfinksu“. Tai ne sensacingas atradimas, o tik administracinis inventorizacijos lapas. Tačiau būtent ši trumpa užuomina vėl privertė paklausti: ką iš tikrųjų žinojo JAV žvalgyba 1950-aisiais ir kodėl tokio termino šiuolaikiniai archeologai niekada nevartoja?
Šiame straipsnyje – nefiltruota, neutrali analizė. Pateikiame faktus iš pirminių šaltinių, 1990-ųjų geofizinių tyrimų rezultatus, oficialias Egipto specialistų pozicijas ir alternatyvias interpretacijas. Jokio clickbaito, jokios „oficialios linijos“. Tik logika, šaltiniai ir atviras klausimas: ar tarp eilučių slepiasi kažkas daugiau?
Legendos ištakos: Edgaro Keisio pranašystės ir „Toto knyga“
Idėja apie slaptą žinių saugyklą po Sfinksu nėra nauja. Ji kilo iš amerikiečio aiškiaregio Edgaro Keisio (Edgar Cayce) 1930-ųjų seansų. Keisis teigė, kad po dešine Sfinkso letena yra patalpa, kurioje saugomi Atlantos civilizacijos įrašai – žemėlapiai, mokslo pasiekimai ir katastrofų aprašymai. Anot jo, šie įrašai buvo paslėpti maždaug 10 500 m. pr. Kr., kai žlugo Atlantida, o pabėgėliai atnešė žinias į Egiptą.
Keisis nebuvo vienintelis. Senovės Egipto legendose minima „Toto knyga“ – mitinis tekstas, kuriame esą surašytos visos pasaulio paslaptys. Pasakojimuose apie princą Nefer-ka-ptachą knyga buvo paslėpta būtent po Sfinksu. Nei vienas, nei kitas šaltinis nėra patvirtintas archeologinių radinių, tačiau jie nuosekliai kartojasi per šimtmečius.
„Po Sfinkso letena slypi įrašai apie civilizaciją, buvusią prieš Senovės Egiptą… ten saugoma informacija apie mokslo pasiekimus ir katastrofas.“ — Edgaras Keisis, 1930-ieji (pagal jo seansų transkripcijas).
1952 m. CŽV dokumentas: ne šnipų ataskaita, o fotografijų sąrašas
2024–2026 m. dėmesį patraukė viešai prieinamas CŽV dokumentas „Presentation Form for Graphic Material“ (CIA-RDP83-00423R000100200001-7), datuotas 1952 m. lapkričio 20 d. Jame – 11 ritinių 1950 m. liepos–gruodžio mėnesiais darytų juodai baltų negatyvų inventorizacija. Dauguma nuotraukų susijusios su Afganistanu, tačiau tarp jų – ir Egipto kadrai: „Turistas prie piramidžių“, „Sfinksas“, „Griuvėsiai prie Sfinkso“. Ir staiga – „Šventykla po Sfinksu; 1950 m. liepa“.
Dokumentas nėra žvalgybos ataskaita – tai tik administracinė forma, skirta archyvavimui. Nuotraukos pačios iki šiol nėra viešai išleistos. Kodėl fotografas (ar CŽV darbuotojas) pavartojo būtent tokį terminą? Šiuolaikiniai egiptologai kalba apie „Sfinkso šventyklą“ (esančią priešais statulą), o ne „po“ ja. Ši lingvistinė smulkmena ir tapo degtuku spekuliacijoms.
1990-ųjų moksliniai tyrimai: realios požeminės anomalijos
Devintajame dešimtmetyje ir 1990-aisiais buvo atlikti keli nepriklausomi geofiziniai tyrimai. Japonijos Waseda universiteto komanda (vad. Sakuji Yoshimura) ir amerikiečių grupė (Thomas Dobecki bei Robert Schoch) naudojant seisminius metodus ir georadarą aptiko tuštumas ir anomalijas po Sfinksu bei aplink jį. Dobecki tyrimas parodė, kad po dešine letena yra didelė stačiakampė anomalija – būtent toje vietoje, kurią nurodė Keisis.
Tačiau interpretacijos skiriasi. Oficiali mokslinė bendruomenė teigia, kad tai natūralios kalkakmenio ertmės, susiformavusios dėl vandens erozijos prieš tūkstančius metų. Alternatyvūs tyrėjai mato dirbtines konstrukcijas.
Oficiali pozicija: Zahis Hawassas ir griežtas neigimas
Ilgametis Egipto senienų ministras Zahis Hawassas ne kartą kategoriškai paneigė Chronikų salės egzistavimą:
„Sfinksas buvo kruopščiai ištirtas. Mes su kolega Marku Lehneriu 1979 m. patys ten kasinėjome. Nieko panašaus į salę Sfinkse ar šalia jo nerasta. Po kairiąja letena – vientisas uolienos masyvas.“
Hawassas nuosekliai atsisako leidimų kasinėti po Sfinksu, argumentuodamas statulos apsauga. 2025–2026 m. pasirodė nauji radarų tyrimai (pvz., italų komandos duomenys apie struktūras po Khafre piramide), tačiau Hawassas juos vadina „fabrikacijomis“.
2026 m. atgarsiai ir tarp eilučių slypinti tiesa
Dokumentas vėl sukėlė diskusijas socialiniuose tinkluose. Vieni rašo: „CŽV žinojo apie šventyklą po Sfinksu dar 1950 m.“, kiti primena, kad tai galėjo būti paprastas fotografijos aprašymas. Tarp eilučių lieka nepasakyta: šaltojo karo laikotarpiu JAV žvalgyba domėjosi ne tik geopolitika, bet ir senovės technologijomis bei okultinėmis temomis (pvz., per projektus, susijusius su psichiniais tyrimais). Ar tai sutapimas, ar tyčinis nutylėjimas – spręsti skaitytojui.
Lietuvoje tokios temos taip pat domina alternatyvios istorijos mėgėjus – panašūs klausimai aptariami forumuose ir knygose apie senąsias civilizacijas. Nors tiesioginių lietuviškų kasinėjimų nėra, globalus susidomėjimas jungia mus su pasaulio tyrėjais.
Analitinė išvada: faktai, logika ir atviri klausimai
Turime tris faktų lygius:
- Patvirtinta: CŽV dokumentas realus, jame yra neįprasta frazė, 1990-ųjų tyrimai užfiksavo anomalijas.
- Neįrodyta: nėra jokių fizinių radinių, patvirtinančių dirbtinę salę ar Atlantos įrašus.
- Logiška spraga: kodėl fotografas 1950 m. pavartojo terminą, kurio oficialioje archeologijoje nėra? Kodėl nuotraukos iki šiol neskelbiamos?
Neutrali pozicija: dokumentas pats savaime nėra įrodymas. Tačiau jis primena, kad oficialioji istorija kartais keičiasi. Mokslas progresuoja – muonų tomografija, palydoviniai radarai ir kiti metodai (kaip 2025–2026 m. Khufu koridoriaus tyrimai) gali duoti atsakymų ateityje. Skaitytojas turi teisę abejoti abiem pusėm: ir entuziastais, ir oficialiais skeptikais.
Šaltiniai papildomai: oficialus CŽV dokumentas cia.gov/readingroom; Dobecki–Schoch 1990-ųjų seisminiai duomenys; Keisio seansų archyvas edgarcayce.org.
Išvada
Sfinkso paslaptis lieka atvira. CŽV užuomina – ne sensacija, o tik dar vienas plyšelis oficialioje istorijoje. Ar po letena slypi žinių sandėlis, ar tik geologinės ertmės – parodys ateitis. Kol kas svarbiausia – gebėti klausytis abiejų pusių ir mąstyti savarankiškai.
Pavargote, skaitote knyga, norite atsipalaiduoti? Jūros bagnos jus nuramins: