Įžanga. 2025 m. vasarį recenzuotame žurnale OMEGA – Journal of Death and Dying pasirodė tyrimas, kuris greitai tapo sensacingų antraščių objektu. Jo autoriai – Vakarų universiteto (Western University) mokslininkai Uzair Jamil ir Joshua M. Pearce – modeliuoja, kiek Kanados vyriausybė galėtų sutaupyti, jei medicininės pagalbos mirštant (MAiD) sistema būtų išplėsta pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Prognozės siekia net 1,273 trilijono Kanados dolerių iki 2047 m. – ypač „ne savanoriškų“ scenarijų atveju.
Ar tai oficialus Kanados vyriausybės „pripažinimas“, kad priverstinė eutanazija yra naudinga? Ar tai dar vienas žingsnis link gyventojų skaičiaus mažinimo darbotvarkės, kuri „jau nebėra slepiama“? O gal – atsargus, bet labai nepatogus akademinis įspėjimas apie tai, kas nutinka, kai mirtis tampa pigesniu variantu nei priežiūra?
Šiame straipsnyje nagrinėjame tyrimą, realią MAiD situaciją Kanadoje, ekonominius ir etinius argumentus bei tai, kodėl dalis žiniasklaidos ir faktų tikrintojų renkasi vieną tiesos versiją. Pateikiame faktus, skaičius ir logiką – be „oficialios linijos“ ir be baimės užduoti nepatogius klausimus.
Kas iš tiesų parašyta 2025 m. tyrime?
Tyrimas pavadintas „Government Economics of Expanding Canada’s Medical Assistance in Dying to Vulnerable Populations and the Ethical Implications of Allowing the State to Control Death“. Tai ne vyriausybės užsakytas darbas ir ne planas. Tai hipotetinis ekonominis modeliavimas, kurio tikslas – parodyti, kokios finansinės paskatos atsiranda, kai mirtis tampa valstybės finansuojama „paslauga“.
Autoriai modeliuoja kelis scenarijus:
- Savanoriškas – žmonės patys prašo MAiD (panašiai kaip dabar).
- Ne savanoriškas – visi, kurie teoriškai atitiktų kriterijus, „dalyvauja“ (hipotetinis maksimalus scenarijus, naudojamas iliustruoti rizikas).
Pagrindiniai skaičiai (iki 2047 m.):
- Bendros prognozuojamos santaupos ne savanoriškame scenarijuje: iki 1,273 trilijono CAD (tradicinis metodas) arba 1,238 trilijono (outsourcing).
- Savanoriškame scenarijuje: tik apie 59–65 milijardus CAD.
- Pensinio amžiaus gyventojai ne savanoriškame scenarijuje: net 1,2 trilijono CAD santaupų.
- Psichikos ligomis sergantys: iki 63 milijardų CAD ne savanoriškame scenarijuje.
„Finansinis MAiD skatinimas gali pakeisti sveikatos priežiūros prioritetus – nuo būtinos paramos teikimo link pasitikėjimo asistuota mirtimi kaip ekonominiu sprendimu. Tai rizikuoja nuvertinti pažeidžiamų žmonių gyvybes.“
— Uzair Jamil ir Joshua M. Pearce, 2025 m.
Svarbiausia: autoriai patys daro išvadą, kad etinės išlaidos yra per didelės. Jie perspėja apie „licencijos žudyti“ mentaliteto atsiradimą, visuomenės desensibilizaciją mirčiai ir pavojų, kad valstybė ims žiūrėti į pažeidžiamus piliečius kaip į biudžeto naštą. Tai ne pritarimas, o įspėjimas.
Kaip MAiD veikia Kanadoje šiandien (2025–2026 m.)?
MAiD (Medical Assistance in Dying) legalizuota 2016 m. iš pradžių tik nepagydomai sergantiems. 2021 m. plėtra (Bill C-7) panaikino reikalavimą, kad mirtis būtų „protingai numatoma“. Dabar galima prašyti ir esant sunkioms lėtinėms ligoms, negaliai ar psichologiniam distresui.
Statistika:
- 2023 m. – apie 15 300 MAiD atvejų (4,7 % visų mirčių).
- 2024 m. – jau apie 16 500 atvejų (5,1 % visų mirčių).
- Psichikos ligos kaip vienintelė priežastis: plėtra atidėta iki 2027 m. kovo (Bill C-62).
Yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės rinkosi MAiD dėl skurdo, būsto stokos, ilgo laukimo priežiūros ar negalios – ne vien dėl „nepakeliamo kentėjimo“ fizine prasme. Kanados žiniasklaida (CBC, Globe and Mail) ir tarptautinė (BBC, Guardian) apie tai rašo. Yra pranešimų apie skubotus vertinimus, netikėtus „mirties po paralyžiuojančių vaistų“ atvejus ir gydytojus, vertinančius pacientus netikėtose vietose.
Lietuviškas kontekstas. Lietuvoje eutanazija ir MAiD tipo sistema yra uždrausta Baudžiamajame kodekse. Yra buvę pasiūlymų dėl „teisės į orią mirtį“ ar paliatyviosios priežiūros stiprinimo, bet stipri opozicija iš Bažnyčios, medikų bendruomenės ir konservatyvių jėgų. Lietuva renkasi lėtesnį, atsargesnį kelią – investicijas į gyvenimo kokybę, o ne mirties „pasirinkimo“ normalizavimą. Skirtumas su Kanada akivaizdus: viena šalis sparčiai plečia ribas, kita vis dar diskutuoja apie pagrindus.
Ekonomika prieš orumą – kodėl skaičiai taip kalba?
Kanada, kaip ir dauguma Vakarų šalių, susiduria su senstančia visuomene, augančiomis pensijų ir ilgalaikės priežiūros išlaidomis bei sveikatos sistemos perkrova. 2017 m. analizė (Trachtenberg & Manns, CMAJ) jau skaičiavo, kad MAiD galėtų sutaupyti 35–139 mln. CAD per metus. Naujas tyrimas rodo, kad mastas gali būti kur kas didesnis.
Kai valstybė atranda, kad vieno žmogaus mirtis ilgam atleidžia nuo pensijos, būsto subsidijų, brangios priežiūros ir vaistų – paskatų struktūra keičiasi. Tai nėra sąmokslo teorija. Tai paprasta biudžeto aritmetika. Klausimas kyla ne „ar mirtis taupo pinigus?“, o „ar taupymas taps priežastimi plėsti mirtį?“.
Čia ir slypi „neslepiama tiesa tarp eilučių“: neoliberaliose valstybėse su silpnėjančiu socialiniu tinklu mirtis gali tapti patogiausia ir pigiausia „paslauga“ pažeidžiamiesiems. Ne todėl, kad kas nors sėdi ir planuoja depopuliaciją, o todėl, kad sistema natūraliai stumia link mažiausių sąnaudų.
Kodėl dalis žiniasklaidos ir faktų tikrintojų tyli arba mini tik vieną pusę?
Pagrindinė Kanados ir tarptautinė žiniasklaida apie MAiD plėtrą ir kontroversijas rašo nuolat. Tačiau kai pasirodo tyrimas su trilijonais ir „ne savanoriškais“ scenarijais, jis arba nutylimas, arba pateikiamas kaip „dar viena sąmokslo teorija“.
Faktų tikrintojai (AFP, Canadian Press ir pan.) teisingai nurodo: tyrimas ne yra vyriausybės planas ir ne „pripažinimas“. Autoriai patys prieštarauja plėtrai. Tačiau tuo pačiu metu jie retai gilina klausimą: kodėl tokie modeliavimai apskritai atsiranda? Kodėl ekonominės paskatos MAiD plėtrai yra tokios stiprios? Kodėl pažeidžiamų žmonių „pasirinkimas“ mirti dažnai sutampa su valstybės noru taupyti?
Tokia selektyvi „tiesos apsauga“ naudinga tiems, kurie nori išlaikyti naratyvą „tai tik užuojauta ir autonomija“. Bet ji nepadeda atsakyti į esminį klausimą: kas nutinka, kai valstybė tampa pagrindiniu mirties tiekėju pažeidžiamiesiems?
Kam tokia politika (ar jos plėtra) naudinga?
Trumpalaikėje perspektyvoje: valstybės biudžetui. Mažesnės išlaidos pensijoms, sveikatos priežiūrai, socialinei paramai. Ypač kai demografija nepalanki (mažas gimstamumas + daug senyvo amžiaus žmonių).
Ilgalaikėje perspektyvoje: rizikinga visai visuomenei. Pasitikėjimas medicina krenta, kai gydytojas gali pasiūlyti mirtį kaip „sprendimą“. Pažeidžiamieji (senyvi, neįgalūs, psichikos ligoniai, vargšai) rizikuoja tapti „nereikalingais“ ne tik ekonomine, bet ir moraline prasme.
Kritikai (įskaitant neįgaliųjų teisių gynėjus) kalba apie „fiskalinį eugenizmą“ – ne klasikinį rasistinį, o modernų, pagrįstą „naudingumu“ ir sąnaudomis. Šalininkai atkerta: tai žmogaus teisė pasirinkti, kaip ir kada baigti kentėjimą.
Tiesa greičiausiai yra viduryje: autonomija yra svarbi vertybė, bet kai sistema siūlo mirtį greičiau ir pigiau nei tinkamą priežiūrą, būstą ar psichologinę pagalbą – „pasirinkimas“ tampa iliuzinis.
Išvada: kiek tame tiesos ir ką daryti?
Yra realus ekonominis interesas ir aiški plėtros dinamika, kuri kelia pagrįstą susirūpinimą. Tyrimas neįrodo sąmoningo „depopuliacijos plano“, bet jis labai aiškiai parodo, kokios paskatos atsiranda, kai mirtis tampa valstybės įrankiu. Tai ne paranoja – tai biudžeto logika, kuri veikia tyliai, bet galingai.
Valstybėms su įtemptais biudžetais tokia politika naudinga trumpam. Žmonėms, kurie tiki, kad gyvybė turi vertę net tada, kai ji „brangi“ – ji kelia didelį nerimą.
Ką daryti? Ne uždrausti diskusiją, o reikalauti skaidrumo. Investuoti į alternatyvas: kokybišką paliatyviąją priežiūrą, būstą, psichikos sveikatos paslaugas, socialinę paramą. Tik tada „pasirinkimas“ mirti taps tikru pasirinkimu, o ne paskutine išeitis beviltiškoje sistemoje.
Originalus šaltinis (tyrimas):
Uzair Jamil, Joshua M. Pearce. Government Economics of Expanding Canada’s Medical Assistance in Dying to Vulnerable Populations and the Ethical Implications of Allowing the State to Control Death. OMEGA – Journal of Death and Dying, first published online 28 February 2025.
https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/00302228251323299 (open access)
Papildomi šaltiniai:
• Kanados vyriausybės 2024 m. MAiD ataskaita (Health Canada)
• Trachtenberg & Manns (2017) CMAJ – ankstesnė sąnaudų analizė
• BBC, Guardian, CBC straipsniai apie MAiD kontroversijas 2024–2026 m.
• Paranormal.lt straipsniai ta pačia tema: 26-erių vyro atvejis, tą pačią dieną eutanazija, psichikos sveikata ir MAiD