Kiek tame tiesos? Tai ne sensacingas antraštinis triukas, o klausimas, kylantis iš pačių mokslininkų žodžių ir institucinių ryšių. 2026 m. birželio 5 d. Kembridžo universitetas ir jo atšaka DIOSynVax paskelbė pirmųjų žmogaus klinikinių bandymų rezultatus su dirbtinio intelekto sukurtu „superantigenu“ – vakcina, skirta apsaugoti ne tik nuo žinomų koronavirusų, bet ir nuo teorinių ateities patogenų, kurie „dar neatsirado“.
Technologijos esmė: AI, kuris bando „aplėkti“ evoliuciją
DIOSynVax technologija naudoja mašininį mokymąsi ir milžiniškas koronavirusų genetinių sekų duomenų bazes (surinktas per pasaulines stebėjimo programas). Kompiuteris sukuria sintetinį „superantigeną“ – molekulę, kurioje sujungiami bendri bruožai iš daugybės virusų variantų, įskaitant tuos, kurie dar nėra užkrėtę žmonių dideliu mastu (pvz., tam tikri šikšnosparnių koronavirusai).
Profesorius Jonathan Heeney (Kembridžo veterinarijos medicinos katedra, DIOSynVax mokslinis vadovas) sako tiesiai:
„Mes pakeitėme vakcinos kūrimą iš reaktyvaus į ateities perspektyvą atitinkantį. Mūsų vakcinos toliau apsaugos nuo virusų net jiems mutuojant į naujus štamus.“
Tradicinės vakcinos kuriamos pagal jau cirkuliuojančius, realius patogenus. Čia principas kitoks: algoritmas modeliuoja, kas galėtų atsirasti, ir kuria apsaugą iš anksto. Tyrėjai tai vadina „ateičiai atsparia“ (future-proof) technologija. Kritikai mato čia posūkį – nuo medicinos prie prevencinės bioinžinerijos, kurioje sprendimus priima ne tik gydytojai, bet ir kompiuteriai bei globalios institucijos.
Klinikinio tyrimo rezultatai: 39 savanoriai ir pirmieji duomenys
2026 m. birželio pradžioje paskelbti Journal of Infection žurnale (DOI: 10.1016/j.jinf.2026.106759) fazės I tyrimo rezultatai. Dalyvavo 39 sveiki savanoriai (18–50 metų). Vakcina (pEVAC-PS) – DNR pagrindu, skiriama beadatine srautine injekcija (needle-free jet injection).
- Vakcina saugi, reikšmingų šalutinių poveikių neužfiksuota.
- Sukėlė imuninį atsaką prieš SARS-CoV-2, SARS-CoV-1 ir susijusius šikšnosparnių koronavirusus.
- Pirmas kartas istorijoje, kai visiškai kompiuteriu suprojektuotas antigenas išbandytas žmonėms.
Profesorius Saul Faust (Sautamptono universitetas, tyrimo vyriausiasis tyrėjas) pabrėžia:
„Šios naujos klasės universalios vakcinos yra ateičiai atsparios. Jos apsaugo ne tik nuo daugelio variantų vienu metu, bet ir potencialiai nuo susijusių virusų, kurie dar neatsirado ir neperšoko žmonėms.“
Tyrimą daugiausia finansavo Innovate UK. Bandymai vyko per NHS infrastruktūrą Kembridže ir Sautamptone. Dabar planuojama didesnė II fazė platesnei populiacijai.
Finansiniai ir instituciniai ryšiai: DIOSynVax, CEPI ir Bill Gates fondas
DIOSynVax – Kembridžo universiteto atšaka, įkurta 2017 m. 2022 m. kovo 8 d. CEPI (Coalition for Epidemic Preparedness Innovations) paskelbė iki 42 mln. JAV dolerių vertės partnerystę su DIOSynVax, siekdama sukurti plačiai apsaugančią betakoronavirusų vakciną.
CEPI įkurta 2017 m. Davose, dalyvaujant Billo ir Melindos Gatesų fondui, Pasaulio ekonomikos forumui ir kelioms vyriausybėms. Organizacija aktyviai propaguoja „100 dienų misiją“ – greitą vakcinų kūrimą būsimoms pandemijoms. COVID-19 metu CEPI vaidino svarbų vaidmenį koordinuojant vakcinų plėtrą ir paskirstymą.
Šaltinis: Oficialus CEPI pranešimas 2022 m. kovo 8 d. ir Kembridžo universiteto archyvas.
DIOSynVax vamzdynas apima ne tik koronavirusus, bet ir sezoninį bei pandeminį gripą, hemoraginės karštligės virusus. 2025 m. įmonė aktyviai dirbo prie universalių paukščių gripo (H5Nx) vakcinų variantų.
„Ateities perspektyva“ ar nuolatinio valdymo normalizavimas?
Šalininkai sako: tai būtinas pasirengimas Ligai X – nežinomai būsimai pandemijai, kuri gali kilti iš gamtos. AI leidžia kurti platformas, kurios veikia plačioms virusų šeimoms ir nereikalauja nuolatinio atnaujinimo. Tai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių ir išvengti karantinų bei ekonominių nuostolių.
Kritikai mato kitą pusę: perėjimą prie prevencinės biotechnologijos, kurioje globalios, neišrinktos institucijos (CEPI, PSO ir pan.) nuolat stebi gyvūnų virusus, modeliuoja mutacijas ir ruošia „kontrpriemones“ dar prieš protrūkį. Tai keičia medicinos paradigmą – nuo gydymo ligos prie nuolatinio „gyventojų paruošimo“ hipotetinėms grėsmėms.
Adatinės sistemos atsisakymas ir greito masinio skyrimo technologijos taip pat kelia klausimų apie būsimus ekstremalių situacijų scenarijus.
Etiniai ir moksliniai klausimai, kurių negalima ignoruoti
Tradicinė vakcina reaguoja į realų, cirkuliuojantį patogeną. Čia antigenas kuriamas sintetiniu būdu pagal prognozes. Kas nutinka, jei modelis netikslus? Jei „ateities virusas“ niekada neatsiranda natūraliai? Ar visuomenė bus kviečiama skiepytis nuo teorinės grėsmės?
Be to, globali genetinė sekų duomenų bazė ir AI modeliavimas kelia klausimų apie duomenų kontrolę, privatumą ir tai, kas nusprendžia, kada „ateitis“ tapo pakankamai reali, kad būtų galima diegti eksperimentines technologijas plačiajai visuomenei.
Kodėl masinė žiniasklaida ir faktų tikrintojai šią temą nutyli arba pateikia vienpusiškai?
2026 m. birželio 5–6 d. naujiena plačiai aptarta mokslinėje ir medicinos spaudoje (Kembridžo universitetas, NIHR, ScienceDaily, pharmaphorum, Journal of Infection). Tačiau didžioji dalis Lietuvos ir tarptautinės masinės žiniasklaidos jos beveik nepastebėjo arba pateikė trumpai kaip „mokslo proveržį“ be gilesnės analizės.
Logiškas paaiškinimas: po COVID-19 dauguma redakcijų ir faktų tikrintojų yra įpratę sekti oficialią „pasirengimo pandemijoms“ liniją. Kritika, kuri kvestionuoja pačią paradigmą (prevencinis skiepijimas nuo hipotetinių grėsmių, globalios institucijos, AI bioinžinerija), dažnai priskiriama „konspirologijai“ arba „antivakserių naratyvams“. Faktų tikrintojai retai gilinasi į finansinius ryšius (CEPI–Gates fondas) ar etinius poslinkius – jie labiau orientuoti į konkrečių faktų paneigimą, o ne į sisteminę analizę.
Tarp eilučių: kai ta pati infrastruktūra, kuri 2020 m. žadėjo „dvi savaites išlyginti kreivę“, dabar atvirai kuria vakcinas „virusams, kurie dar neatsirado“, tylėjimas tampa patogia strategija. Tai leidžia normalizuoti naują valdymo modelį be plačios visuomenės diskusijos.
Lietuvos kontekstas: globalios bangos ir vietinis pasitikėjimas
Lietuvoje tiesioginių DIOSynVax bandymų nėra. Tačiau šalis, kaip ES narė, dalyvauja bendroje sveikatos saugumo sistemoje (EMA, PSO rekomendacijos, bendri pirkimai). COVID-19 patirtis parodė, kad visuomenės pasitikėjimas skiepais smarkiai priklauso nuo skaidrumo, atvirumo alternatyvioms nuomonėms ir aiškaus atskyrimo tarp mokslo bei politinių sprendimų.
Tokie projektai kaip DIOSynVax–CEPI stiprina globalią „pandemių parengties“ infrastruktūrą, kuri anksčiau ar vėliau palies ir Lietuvą – per rekomendacijas, pirkimus ar ekstremalių situacijų protokolus. Klausimas lieka: ar Lietuva turės realią galimybę savarankiškai vertinti riziką ir naudą, ar tiesiog vykdys globalias gaires?
Išvada: Kiek tame tiesos ir ką daryti toliau?
Faktai aiškūs: Kembridžo ir DIOSynVax komanda sukūrė ir pirmą kartą žmonėms išbandė AI suprojektuotą plačiai apsaugantį antigeną. Tyrimas parodė saugumą ir kryžminį imuninį atsaką. Tai tikras mokslinis žingsnis pirmyn.
Klausimas kyla ne iš faktų, o iš konteksto ir krypties: ar tai tik dar vienas įrankis kovai su ligomis, ar žingsnis link nuolatinio, prognozėmis pagrįsto gyventojų valdymo? Ar „ateities perspektyva atitinkanti“ vakcina taps pagrindu begalinėms kampanijoms, pateisinamoms modeliais ir „Ligos X“ grėsme?
Šalininkai teisūs sakydami, kad pasirengimas būtinas. Kritikai teisūs klausdami, kas kontroliuoja prognozes, kas finansuoja infrastruktūrą ir kur yra riba tarp gynybos ir eksperimentinės bioinžinerijos.
Nefiltruota pozicija: kai technologija leidžia kurti vakcinas prieš virusus, kurių dar nėra, o tą pačią technologiją remia tie patys tinklai, kurie dominavo COVID-19 atsake, tylėti ar vienpusiškai šlovinti – neatsakinga. Skaitytojas turi teisę matyti visą paveikslą – ir mokslo proveržį, ir galios bei kontrolės klausimus, kurie kyla tarp eilučių.
Susiję straipsniai paranormal.lt (rekomenduojama skaityti toliau)
Šaltiniai ir pirminiai dokumentai
- University of Cambridge – „New ‘universal vaccine’ technology could protect us from future virus outbreaks“, 2026 m. birželio 5 d.: https://www.cam.ac.uk/research/news/new-universal-vaccine-technology-could-protect-us-from-future-virus-outbreaks
- Journal of Infection – „A phase I, needle free, dose escalation clinical trial of pEVAC-PS...“, 2026 m. birželis (DOI: 10.1016/j.jinf.2026.106759)
- CEPI – „CEPI and DIOSynVax partner in quest to develop broadly protective Betacoronavirus vaccine“, 2022 m. kovo 8 d. (iki 42 mln. USD)
- DIOSynVax oficiali svetainė ir 2025 m. pranešimai apie paukščių gripo vakcinas
- NIHR ir University Hospital Southampton pranešimai, 2026 m. birželis
Šis straipsnis remiasi pirminiais šaltiniais – Kembridžo universiteto oficialiu pranešimu, recenzuojamu Journal of Infection straipsniu ir CEPI viešais dokumentais. Visi moksliniai teiginiai apie tyrimo rezultatus (saugumas, imuninis atsakas) yra tiesiogiai patvirtinti šaltiniuose. Interpretacinė dalis (etika, galios koncentracija, tylėjimo priežastys) yra analitinė ir pateikiama kaip nuomonių spektras – ne kaip faktas. CEPI finansavimo ir Gates fondo ryšiai yra viešai dokumentuoti nuo 2017–2022 m. Straipsnis parašytas siekiant maksimalaus skaidrumo ir skaitytojo teisės matyti abi puses. Rekomenduojame faktų tikrintojams remtis pirminiais dokumentais, o ne antriniais naratyvais.