Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi griežtai sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už „žeminančią kalbą“, kai tarp abiejų šalių vėl įsiplieskė įtampa, grasinanti sugriauti trapų taikos susitarimą, pasiektą vos prieš kelias savaites.
Irano diplomatijos vadovas Abbas Araghchi atrėžė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, šiam pavadinus Irano vadovybę „padugnėmis“ ir „smurtaujančiais žmonėmis“. Šie žodžiai vėl įžiebė žodžių karą, sutapusį su nauja Amerikos karinių smūgių banga Irano teritorijoje.
Konfliktas įsiliepsnojo tuo metu, kai Vašingtonas atnaujino bombardavimo kampaniją prieš Iraną – tai rimčiausia eskalacija nuo tada, kai abi šalys praėjusį mėnesį susitarė dėl preliminaraus taikos plano. Dabar šis susitarimas kabo ant plauko.
„Kreipimasis į civilizuotą ir drąsią Irano tautą žeminančia kalba nemenkina jos didybės“, – trečiadienio vakarą platformoje X rašė Araghchi.
„Iraniečiai garsėja savo mandagumu, kultūra ir tvirtomis moralinėmis vertybėmis. Į vulgarumą neatsakome vulgarumu – atsakome veiksmais: be baimės ir su didele drąsa“, – pridūrė jis, aiškiai duodamas suprasti, kad Teheranas nesiruošia trauktis, nepaisant didėjančio spaudimo.
Nors ministras tiesiogiai neįvardijo Trumpo, Irano valstybinė televizija „Press TV“ patvirtino, kad jis reagavo į JAV prezidento pareiškimus, padarytus tą pačią dieną NATO viršūnių susitikime Turkijoje – žodžius, sulaukusius aštrios Irano pareigūnų ir komentatorių kritikos.
Kalbėdamas kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, Trumpas pareiškė, kad dabar laiko paliaubas su Iranu „baigtomis“.
„Nebenoriu su jais turėti reikalų. Jie yra padugnės“, – sakė Trumpas. „Jiems vadovauja ligoti žmonės, jie yra žiaurūs, smurtaujantys žmonės. Ir jeigu jie turėtų branduolinį ginklą, jie juo pasinaudotų. Kiek tai liečia mane, viskas baigta.“
Šie pareiškimai nuskambėjo vos prieš keletą valandų iki to, kai JAV surengė jau antrą naktį iš eilės vykdomus smūgius Irano taikiniams. Trumpas juos pavadino „atsakomuoju veiksmu“ už išpuolius prieš komercinius laivus, bandžiusius plaukti per Hormuzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių.
Teheranas nedelsdamas pasmerkė atnaujintus bombardavimus, pavadinęs juos tiesioginiu birželio 17 dieną pasirašyto susitarimo memorandumo (MoU) pažeidimu, ir pažadėjo, kad šis pažeidimas neliks be atsako. Irano pareigūnai jau signalizavo, kad rimtai svarstomos atsakomosios priemonės – tai kelia baimę dėl platesnio karinio konflikto Persijos įlankos regione.
Nors Iranas oficialiai neprisiėmė atsakomybės už išpuolius prieš tris tanklaivius, įvykusius anksčiau šią savaitę, Irano žiniasklaida citavo pareigūnus, teigiančius, kad laivai bandė kirsti Hormuzo sąsiaurį be tinkamo leidimo. Šis teiginys mažai kuo prisidėjo prie tarptautinės bendruomenės nerimo dėl jūrų prekybos saugumo regione mažinimo.
Konflikto esmė – fundamentalus nesutarimas dėl to, kaip interpretuoti patį susitarimo memorandumą. Pagal jo sąlygas, Teheranas įsipareigojo „dėti visas pastangas užtikrinant saugų komercinių laivų praplaukimą“ per sąsiaurį, o Iranas ir Omanas turėjo pradėti derybas dėl „ateities valdymo ir jūrų paslaugų“ šiame vandens kelyje apibrėžimo. Tačiau Iranas ne kartą pareiškė turintis teisę reguliuoti laivybos srautus per sąsiaurį ir rinkti mokesčius iš pro jį plaukiančių laivų – šią poziciją Vašingtonas ir jo sąjungininkai griežtai atmeta.
Abiem pusėms keičiantis kaltinimais, o taikos susitarimui faktiškai subyrant, analitikai perspėja, kad Hormuzo sąsiauris, per kurį teka apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo, gali tapti daug pavojingesnio konflikto uždegimo tašku, jeigu artimiausiomis dienomis diplomatiniais kanalais nepavyks sumažinti įtampos. Pasaulio energetikos rinkos jau rodo nervingumo požymius – laivybos draudikai ir komercinių laivų operatoriai atidžiai stebi situaciją, prieš apsispręsdami siųsti laivus šiuo maršrutu.