 |
| Šaltinis: Pixabay |
Pagrindinės žinios
ONO kaltinimas atskleidžia JAV atsakomybę: Kinijos atstovas Sun Lei tiesiogiai apkaltino Jungtines Valstijas dėl dabartinės krizės Jemene ir Raudonojoje jūroje – Vašingtonas, pasak jo, trukdo ONO pastangoms nutraukti karo veiksmus Gazoje, o be to, be Saugumo Tarybos leidimo surengė smūgius Iranui pačiu deryboms vykstant.
Eskalacijos rizika aktyvaus konflikto fone: Šie diplomatiniai kaltinimai skamba tuo metu, kai Iranas ir JAV jau vykdo tiesioginius karinius veiksmus – įskaitant smūgius ir įtemptą situaciją Hormuzo sąsiauryje. Tai kelia rimtą platesnio regioninio karo grėsmę, galinčią smarkiai sutrikdyti pasaulinę laivybą ir energijos tiekimą.
Diplomatinės ir strateginės pasekmės: Viešai raginant JAV permąstyti savo veiksmus, Kinija save pozicionuoja kaip daugiašalės diplomatijos gynėją – tai gali paveikti visuomenės nuomonę Pietų šalyse ir apsunkinti Amerikos diplomatines iniciatyvas Artimuosiuose Rytuose.
Ilgalaikiai iššūkiai pasaulio stabilumui: Šis diplomatinis susirėmimas parodo, kaip vienašaliai kariniai veiksmai gali pakirsti tarptautinių institucijų, tokių kaip ONO, autoritetą, sukeldami grandininę reakciją konfliktams Gazoje ir Jemene. Tai primena, kaip svarbu mažinti įtampą, siekiant išvengti dar didesnių humanitarinių ir ekonominių pasekmių visame pasaulyje.
Kas įvyko: aštrus žodžių mainas Jungtinėse Tautose
2026 m. liepos 14 dieną Jungtinėse Tautose įvyko aštrus diplomatinis susirėmimas – Kinijos atstovas Sun Lei viešai apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos stumia Vidurio Rytus prie „pavojingos properšos“ savo kariniais smūgiais Iranui. Šie smūgiai buvo suduoti be ONO Saugumo Tarybos leidimo, ir tai įvyko tuo metu, kai Vašingtonas ir Teheranas dar vedė derybas.
Sun Lei taip pat priskyrė JAV atsakomybę už tebesitęsiančią krizę Jemene ir Raudonojoje jūroje, teigdamas, kad Vašingtonas kliudo Saugumo Tarybos pastangoms nutraukti karo veiksmus ir leidžia plėstis krizei Gazoje. Jis paminėjo 2015 metais priimtą ONO Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2216, kuri numato ginklų embargą Huti sukilėliams ir jų sąjungininkams.
Šie pareiškimai nuskambėjo tuo pačiu metu, kai pasirodė nauji pranešimai apie Irano ir JAV keitimąsi smūgiais bei vis rimtesnę įtampą Hormuzo sąsiauryje – situaciją, kuri gali turėti didelės įtakos pasaulio energetikos rinkoms ir tarptautiniams laivybos maršrutams.
Norintiems geriau suprasti Kinijos strateginę poziciją regione, verta paskaityti apie neseniai vykusias bendras Kinijos ir Rusijos karinio jūrų laivyno pratybas.
Kaip praneša AFP, Kinijos diplomatas paragino JAV „permąstyti savo veiksmus ir imtis konkrečių priemonių, kad būtų pašalintas neigiamas jų veiksmų ir retorikos poveikis“. Šis naujausias epizodas prideda dar vieną sluoksnį prie ir taip sparčiai besivystančio Irano ir JAV konflikto bei parodo, su kokiais iššūkiais susiduria daugiašalė diplomatija vienoje nestabiliausių pasaulio vietų.
AFP pranešimas: pilnas įvykių aprašymas
Antradienį Kinija Jungtinėse Tautose apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios savo karu prieš Iraną stumia Vidurio Rytus prie „pavojingos properšos“.
Diskusijos dėl Jemeno Huti sukilėlių grupuotės metu Kinijos atstovas ONO Sun Lei pareiškė, kad „JAV neša neginčytiną atsakomybę už dabartinę padėtį Jemene ir Raudonojoje jūroje“.
„Būtent JAV trukdo Tarybos pastangoms nutraukti karo veiksmus ir leidžia tęstis krizei Gazoje bei plėstis įtampai“, – teigė Sun.
„Be Saugumo Tarybos leidimo, derybų tarp JAV ir Irano metu, JAV surengė karinius smūgius prieš Iraną, dar kartą pastumdama regiono situaciją prie pavojingos properšos.“
Sun taip atsakė į JAV ambasadoriaus prie ONO Mike'o Waltzo kritiką Kinijai – šis prieš tai buvo apkaltinęs Pekiną pažeidžiant ONO ginklų embargą, taikomą Huti sukilėliams.
„Tokios valstybės kaip Iranas, o tam tikru mastu ir Kinijos kompanijos bei subjektai, pažeidė rezoliuciją 2216 beveik be jokių pasekmių“, – teigė Waltzas.
2015 metais priimta ONO Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2216 reikalauja, kad Huti sukilėliai nutrauktų karo veiksmus ir pasitrauktų iš Jemeno teritorijų, kurias buvo užėmę.
Rezoliucija numato tikslinį ginklų embargą Irano remiamai grupuotei ir jos sąjungininkams, taip pat individualias sankcijas – turto įšaldymą ir kelionių draudimus.
Šio įtempto abiejų supervalstybių diplomatinio susirėmimo metu Pekino atstovas pareiškė, kad Vašingtonas „turėtų permąstyti savo veiksmus ir imtis konkrečių priemonių, kad pašalintų neigiamą savo veiksmų ir retorikos poveikį“.