NATO trilijono dolerių iliuzija: kodėl didesnės išlaidos neištaisys suirzusio aljanso

**NATO trilijoną eurų išleido kariuomenei, tačiau realios galios taip ir neįgijo**

Jei NATO narės ir toliau taip sparčiai didins gynybos išlaidas, jos susinaikins pačios – Rusijai net nereikės pirštu pajudinti.

Svarbiausios įžvalgos

  • Milžiniškos išlaidos, bet jokios pažangos: per dešimtmetį NATO gynybos biudžetai išaugo 1,364 trilijono dolerių, tačiau tai neatnešė jokio realaus karinio pranašumo prieš Rusiją – atotrūkis tarp finansinių įsipareigojimų ir tikro pasirengimo mūšio lauke tik didėja.
  • Koalicija, kuri negali (ir nenori): Europos nesugebėjimas savarankiškai vykdyti karinių operacijų Ukrainoje – net taikos palaikymo misijos formatu – parodo, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija tebėra struktūriškai priklausomos nuo JAV bet kokiam rimtesniam kariniam veiksmui.
  • Vokietijos pamoka kitiems: Berlynas išleido visą 100 milijardų eurų specialųjį gynybos fondą, tačiau apčiuopiamų rezultatų beveik nematyti – tai kelia rimtų abejonių, ar pinigų liejimas į pasenusias struktūras iš tiesų gali išspręsti gilias sistemines problemas.
  • Politinis nuovargis auga: vyriausybėms visoje Europoje žadant vis didesnius karinius biudžetus, vidaus politinis pasipriešinimas stiprėja – tai rodo, kad dabartinis išlaidų augimo tempas gali būti tiek ekonomiškai, tiek politiškai nepakeliamas.
  • Rusijos laukimo strategija: Maskvai nebūtina lygiuotis su NATO išlaidomis eurą už eurą – jai gali pakakti tiesiog leisti karui Ukrainoje tęstis, kol jis pats išsunks Vakarų resursus. Tikėtina, kad vidiniai NATO prieštaravimai padarys daugiau žalos nei bet koks susirėmimas mūšio lauke.

Šios savaitės NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, Turkijoje, išvakarėse aljansas paskelbė ataskaitą „NATO šalių gynybos išlaidos (2014–2025)", kurioje atsiskleidžia, kiek pinigų per pastarąjį dešimtmetį buvo įpumpuota į Europos ir Šiaurės Amerikos kariuomenes.

Skaičiai iš tiesų įspūdingi. Kelios NATO narės savo gynybos biudžetus padidino itin drastiškai – Lietuva, pavyzdžiui, fiksuoja beveik neįtikėtiną 777 proc. augimą. Iš viso, narėms lenktyniaujant siekti prieš dešimtmetį Vašingtono nustatytos 2 proc. BVP ribos gynybai, aljansas nuo 2014 metų į savo kolektyvines kariuomenes investavo papildomus 1,364 trilijono dolerių.

Tai – iš tiesų astronominė suma.

Tačiau šie duomenys kelia du esminius klausimus. Pirma, ar šis išlaidų šuolis suteikė NATO kokį nors reikšmingą kokybinį ar kiekybinį pranašumą prieš Rusiją? Ir antra, ar valstybės narės realiai gali išlaikyti tokį išlaidų augimo tempą dar vieną dešimtmetį?

Tuščias kevalas net ir po trilijono dolerių

Verta prisiminti, kad 2014-ųjų NATO kariniu požiūriu buvo, švelniai tariant, gerokai apsilpęs darinys. Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais pernelyg pasikliaudamas JAV dėl savo pagrindinių gynybos poreikių, aljansas tapo tik šešėliu to, kuo buvo galinga karinė organizacija devintajame dešimtmetyje.

Nepaisant milžiniškų finansinių injekcijų nuo tada, realūs NATO kariniai pajėgumai nė kiek reikšmingai nepasistūmėjo į priekį. Tai itin akivaizdžiai atsiskleidė pastaraisiais metais, kai aljansas svarstė galimybę siųsti pajėgas į Ukrainą – kaip potencialios taikos palaikymo misijos dalį, jei karas baigtųsi derybomis. Greitai paaiškėjo, kad europinė „didžioji trejetukė" – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – tiesiog neturi pajėgumų projektuoti tvarios, patikimos karinės galios Ukrainoje jokiu reikšmingu mastu.

Ši išvada aktuali ir šiandien. Naujausi pranešimai iš pačio Ankaros viršūnių susitikimo tik patvirtina šį vaizdą – kelios NATO narės, tarp jų Bulgarija, viešai pripažino, kad iš esmės išeikvojo ginklų atsargas ir nebegali toliau jomis aprūpinti Ukrainos. Tai gan iškalbingas ženklas, kaip išsekusios europinės karinės atsargos, net ir tuo metu, kai oficialūs gynybos biudžetai auga rekordiniais tempais.

Didžioji dalis NATO gynybos išlaidų atiteko senstančios, apirusios sistemos palaikymui – sistemos, kuri vis labiau atsilieka nuo šiuolaikinio karo realijų. O ten, kur modernizacija iš tiesų vyko, dažnai buvo tiesiog pakeista senoji įranga naujesne technika, tačiau ta pati liko surišta su Šaltojo karo laikų doktrina ir taktika, kuri prastai tinka šiandienos mūšio laukui.

Vokietijos 2022 metais sukurtas vienkartinis 100 milijardų eurų (114 mlrd. dolerių) specialusis fondas, skirtas atgaivinti sunkumų kamuojamą Bundesverą, tapo iškalbingu pavyzdžiu. Iki 2025-ųjų fondas buvo visiškai išeikvotas – tačiau apčiuopiamų rezultatų beveik nėra. 100 milijardų eurų dingo be pėdsako, o Bundesveras liko toks pat suirutėje esantis ir nepakankamai sukomplektuotas, koks buvo. Ši realybė tik pagreitino Berlyno naujesnius, dar plataniau užmojo planus iki 2029 metų galbūt net trigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį.

Nemaloni tiesa yra ta, kad nė viena NATO narės nacionalinė kariuomenė, įskaitant JAV, negalėtų patikimai laimėti prieš tokio kalibro priešininką kaip Rusija ilgalaikiame, moderniame konflikte. Ukraina šiandien turi bene pajėgiausią ne rusišką kariuomenę visoje Europoje, tačiau net ir jos pajėgos sekinamos alinimo kare, kurio NATO nacionalinės kariuomenės vargu ar sugebėtų ilgai atlaikyti.

Trumpai tariant, tie 1,364 trilijono dolerių, kuriuos NATO nuo 2014 metų papildomai išleido gynybai, aljansą tik laiko vietoje, o ne stumia į priekį. Pagrindinis NATO uždavinys buvo sukurti ir palaikyti modernią kovinę jėgą, galinčią atsverti tokį lygiavertį priešininką kaip Rusija. Pagal šį kriterijų, aljansas nesusitvarkė.

Ar NATO gali tiesiog dar daugiau išleisti ir taip išspręsti problemą?

Kitas logiškas klausimas – ar NATO gali tiesiog dar daugiau leisti pinigų ir taip išsikapstyti iš dabartinės padėties. Popieriuje atsakymas yra sąlyginis „taip". Teoriškai, viskas įmanoma, jei problemai užpilama pakankamai pinigų. Tačiau NATO sunkumai yra sisteminiai, giliai įsišakniję ir susiję su jėgomis, kurių aljansas pats nekontroliuoja.

Aljansas dabar atsidūrėjo įklimpęs į netiesioginį karą su Rusija, kuris verčia nukre

Rašyti komentarą

Ką manote jūs? Parašykite savo nuomonę – kiekvienas komentaras svarbus! 😊 Būkite mandagūs. Draudžiama spaminti ar reklamuoti.

Naujesnė Senesni

Nemokami skelbimai

Susisiekimo forma